Sukčiai nusitaikė į direktorių sąskaitas

Laimė, abiem moterims pavyko laiku susivokti ir sukčiai nieko nepešė. "Nepraraskite budrumo", - visus žmones perspėjo moterys.

Panašu, kad šią savaitę vienos kalėjimo kameros bendrai nusprendė patikrinti neringiškių budrumą. Telefoninių sukčių skambučių sulaukė ne tik dviejų čia veikiančių įstaigų vadovės, panašių pokalbių teigė turėję ir kiti neringiškiai.

"Į darbo telefoną paskambino iš numerio 8 635 16656. Vyras paklausė, ar kalba su Edita Lubickaite, prisistatė esąs neva Klaipėdos ar Neringos (tiksliai neatsimenu) komisariato tyrėjas Edmundas Jucius. Paklausė, ar pažįstu Viktoriją (pavardės nebeatsimenu). Kai atsakiau, kad tokio asmens aš nepažįstu, mane informavo, kad Viktorija yra sulaikyta ir pas ją rasti mano dokumentai: tapatybės kortelė, banko kortelės, dar kažkas..." - šį pirmadienį įvykusio nemalonaus incidento pradžią prisiminė E. Lubickaitė.

Moteris, žvilgterėjusi į rankinę, pamatė, kad visi dokumentai vietoje. Tačiau "policijos atstovas" nesutriko ir aiškino, kad sulaikytoji Viktorija suklastojo dokumentus ir jos vardu galėjo daug ką nuveikti.

"Paklausė, ar galiu rytoj 10 val. atvykti į susitikimą Taikos g. 11 Neringoje, kur yra Neringos komisariatas, o šiandien dėl saugumo pasiūlė užblokuoti banko sąskaitą ir tiesiogiai mane sujungė su neva banko atstovu, kuris atsakingas už asmens duomenų pažeidimą. Tariamas banko atstovas pradėjo klausinėti, ar niekas kitas neturi galimybės naudotis mano prisijungimo duomenimis, ir paklausė kažko asmeniško, kas ir padėjo man susivokti, kad čia kažkas ne taip", - prisiminė E. Lubickaitė.

Matyt, sukčiai nėra buvę Neringoje, nežino, kad "Agila" ir policijos komisariatas yra visai šalia.

Tad jiems teko gerokai nusivilti, kai E. Lubickaitė pasakė, jog tuoj pat nuteis į policijos komisariatą, į banką ir viską išsiaiškins.

"Į Neringos policijos komisariatą nuvykau tuojau pat, Edmundas Jucius čia nedirba ir tokio jie nepažįsta. Išklausiau pareigūnės instruktažą, kaip viskas vyksta: vyrukai iš Praveniškių, įsigiję mobiliojo ryšio korteles ir gavę kontaktus, bando mūsų visų budrumą. Maža ką..." - ant sukčių kabliuko džiaugėsi neužkibusi E. Lubickaitė.

Sutapimas ar ne, bet tą pačią dieną panašaus skambučio sulaukė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser. Pasak jos, sukčiai veikia taip įtikinamai, kad atsikvošėti jai pavyko negreitai.

"Kai prisistatė, jog man skambina tyrėjas, tikrai nebuvo jokio įtarimo, kad tai sukčiai. Bendravimo maniera ir tonas visiškai toks pat kaip pareigūnų", - pasakojo A. Feser.

Pasak jos, vyko kone identiškas pokalbis kaip ir E. Lubickaitės atveju. Kadangi prieš ketverius metus A. Feser turėjo nemalonų incidentą ir užsienyje apmokant už viešbutį į jos sąskaitą tikrai buvo įsilaužta, jai net nekilo abejonių, kad vėl kažkas panašaus galėję nutikti.

"Kai tyrėju prisistatęs asmuo pasakė, kad tuoj sujungs mane su banku, telefono ragelyje iš tiesų pasigirdo tokie pat garsai, kokius girdime skambinant į banką. Banko atstovo balso tembras jau buvo visai kitas nei tyrėjo, tad nieko įtarti negalėjau. Atsikvošėjau tik tada, kai "bankininkui" jau buvau padiktavusi atpažinimo kodą. Staiga suvokiau, kad šitaip negalėtų būti ir telefonu kodų niekas neprašo. Mano įtarimai kaipmat pasitvirtino, kai man pasakius, kad geriau atvyksiu į banką pati, vyras ėmė maldauti kodo, nes esą kitaip negalės man atsiųsti svarbios informacijos..." - pasakojo A. Feser.

Laimė, šį sykį sukčiams nepavyko. Tačiau abi moterys tikino suvokusios, kad jie moka manipuliuoti žmonių emocijomis, tad nenuostabu, jog daugelis žmonių patiki.

"Žinau, kad kai kuriose kitose valstybėse telefoninio ryšio kortelių negalima šiaip sau nusipirkti, vis tiek turi būti aiškus savininkas. Kodėl Lietuvoje iki šiol sukčiams paliktas įrankis mulkinti žmones?" - piktinosi E. Lubickaitė.

Neseniai "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais šiemet susidūrė beveik pusė šalies gyventojų.

Tad gyventojams nuolat primenama, kad nei policija, nei bankai, nei kitos valstybinės įstaigos ar jų atstovai neturi teisės reikalauti asmeninių duomenų - banko sąskaitų numerių, PIN kodų ir kitų su finansais susijusių duomenų.