Apie tai, kaip reikėtų elgtis, kad šylantis oras netaptų ir gausėjančių eismo įvykių priežastimi, „Laisvalaikis“ kalbasi su saugaus eismo ekspertu, buvusiu lenktynininku Stasiu Brundza.
Trys rizikos grupės
Pasak S.Brundzos, pavasarinį transportą sąlyginai galima suskirstyti į tris rizikos grupes: elektriniai paspirtukai bei dviračiai, motociklai ir po žiemos į kelius išriedantys vyresnio amžiaus vairuotojai.
„Elektriniai paspirtukai Kelių eismo taisyklėse turėtų būti prilyginti dviračiams, tačiau, deja, atskiros tokios sąvokos nėra. Nors šios transporto priemonės gali išvystyti nemažą greitį, niekas per daug nekontroliuoja, kokio amžiaus asmenys jomis naudojasi.
Tad nereikėtų stebėtis, kad jais važinėjantys ir KET nežinantys paaugliai ar dailiosios lyties atstovės patenka į eismo įvykius, - kitokį požiūrį į problemą išsakė pašnekovas. - Be to, kiek teko sutikti paspirtukininkų su šalmais?
Gal vienas kitas ir dėvi, tačiau absoliuti dauguma laksto be jokių apsaugų. Tai lemia, kad nelaimės atvejų tokie asmenys patiria rimtų sužalojimų.“
Dviratininkai iki 18 metų, pagal KET, privalo dėvėti šalmus, važinėjantys keliais - mūvėti liemenes, bet pretenzijų saugaus eismo ekspertas turėjo ir jiems.
„Taisyklės yra, tačiau pasižvalgius galima pastebėti, kad ne visi jų laikosi. Kadangi dviratininkai dažnai išsuka ir į važiuojamąją kelio dalį, būtų tikslinga privaloma tvarka visuose juose įdiegti papildomus šviesos signalus.
Tikėtina, tokie sprendimai sulauktų kritikos, kad esą brangu ar netikslinga, tačiau kalbame apie žmonių saugumą. Yra įvairių situacijų, kai manevruodami automobilių vairuotojai gali tiesiog nepastebėti bemotorės ar tyliai važiuojančios transporto priemonės.
Aišku, šviesos signalai netaps panacėja, tačiau tai užtikrins, kad dviračiai ir elektriniai paspirtukai, ypač tamsiuoju paros metu, bus geriau matomi. Ir nesinori tikėti, kad leisdami šimtus eurų transporto priemonei, žmonės nerastų kelių papildomų eurų savo saugumui.
Nebent jis jiems visiškai nerūpi?“ - svarstė pašnekovas.
Motociklus buvęs lenktynininkas taip pat buvo linkęs priskirti rizikos grupei.„Labai dažnai eismo įvykių priežastimi tampa viršytas greitis. Vien Kauno apskrityje per balandžio 13-19 dienas buvo užfiksuota beveik 5000 greičio viršijimo atvejų.
Aišku, tiek nusižengimų padarė visi vairuotojai, tačiau yra kita problemos pusė. Dideliu greičiu atlekiantį motociklą automobilio vairuotojas gal išgirs, tačiau jeigu motociklininkas per miestą lekia 120 km/val. greičiu, tai ne kiekvienas spės į tai sureaguoti.
Nors ir magistraliniuose keliuose motociklininkai mėgsta viršyti greitį. Tai - problema, kurią galėtų spręsti greičio matavimo radarai, tačiau magistraliniuose keliuose jie buvo nuimti. Pasekmė - Lietuvoje išaugęs „juodųjų dėmių“ skaičius,“ - sakė S.Brundza.
Prisiminė pašnekovas ir vairuotojus, priskirtinus trečiajai rizikos grupei.
„Vyresnio amžiaus asmenys, į kelius išvažiuojantys tik šiltuoju metų laiku, tam tikra prasme apjungia visas šias grupes, nes kelia potencialų pavojų visoms joms. Sutinku, važiuoti savo automobiliu yra patogiau, tačiau pasaulyje jau taikoma praktika, kai senjorai asmeninius automobilius iškeičia į įvairias lengvatas.
Toks požiūris yra suprantamas, nes greičiai keliuose auga, transporto srautai didžiuosiuose miestuose yra milžiniški, tad susiorientuoti tame reikia ypač geros reakcijos ir nuolat tobulinamų įgūdžių.
Pusės metų pertrauka prie jų gerinimo tikrai neprisideda. O kur dar su amžiumi ateinančios įvairios ligos. Gal ir ne iš piktos valios, bet tokie vairuotojai tampa papildomu pavojaus šaltiniu ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Jiems, prisėdus prie vairo po ilgesnės pertraukos, bent pirmosiomis dienomis tikslinga būtų rinktis mažesnio intensyvumo maršrutus ir, esant galimybei, vengti spūsčių,“ - saugumo keliuose problemą analizavo ekspertas.
Primirštos pamatinės vertybės
Kol valdantieji kalba, situacija Lietuvos keliuose tik prastėja. Jei 2018 m. buvo fiksuoti 2926 eismo įvykiai, 2019 m. jų skaičius šoktelėjo iki 3289. Žuvusiųjų keliuose skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 173 iki 184.
Net įvestas karantinas radikalių permainų neatnešė. 2019 m. iki gegužės 6 d. Lietuvoje įvyko 843 įskaitiniai eismo įvykiai, 2020 m. jų fiksuota 811. 2019 m. per pirmus keturis mėnesius žuvo 51 žmogus, 2020 m. žuvusiųjų buvo 47, sužeistųjų - atitinkamai 1003 ir 935.
„Kadangi valdžia saugaus eismo sprendimų diegti neskuba, o vienkartinės akcijos problemos tikrai neišspręs, saugumu turėtų rūpintis patys vairuotojai. Paspirtukininkai ir dviratininkai turėtų visuomet mūvėti šalmus, dėvėti šviesą atspindinčias priemones ir sužiūrėti, kad tinkamai veiktų šviesos signalai.
Motociklininkai turėtų atminti, kad išvažiuodami į gatvę jie vis dar išeina į „minų lauką“ - niekada negali žinoti, kada automobilio vairuotojas nepastebės šalia esančios dviratės transporto priemonės. Tad jie turėtų įprasti ne tik neviršyti leistino greičio, bet ir nuo kitų transporto priemonių laikytis per tokį atstumą, kad liktų erdvės netikėtiems manevrams.
Ir, aišku, visi turėtų išmokti gerbti vieni kitus kelyje. Tik taip galėtume pasiekti, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius imtų mažėti“, - baigdamas pokalbį pastebėjimais pasidalino S.Brundza.
Tikslas - priminti apie save
Pasak Lietuvos baikerių kongreso prezidento Valdemaro Zinkevič, viena iš priežasčių, dėl kurių organizuojamas šventinis motosezono atidarymas, yra siekis priminti kitiems eismo dalyviams, kad, atšilus orams, motociklininkai vėl išrieda į gatves.
„Šiemet įprastu laiku (pirmasis gegužės šeštadienis - red. past.) jo surengti nepavyko, bet jeigu karantinas artimiausiu metu bus atšauktas, vis tiek kažkokį renginį organizuosime. Galbūt jis vadinsis kitaip, tačiau idėja - atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog motociklininkai irgi yra lygiateisiai eismo dalyviai, - bus išsaugota.
Stebėdamas eismo įvykių statistiką, supranti - toks priminimas yra būtinas. Automobilių vairuotojai, per žiemą atpratę „dalintis“ gatves su motociklininkais, linkę jų „nepastebėti“ ir šiltuoju sezonu.
Jie puikiai supranta, kad susidūrimo atveju motociklininkas nukentėtų gerokai smarkiau, todėl toli gražu ne visada paiso KET reikalavimų“, - pastebėjimais dalijosi daugiau negu trisdešimt metų motociklu važinėjantis vyras.
Visgi, jis pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai netinkamai elgiasi ir patys motociklininkai.
„Kiek teko pastebėti, daugiausia klaidų keliuose daro jauni vairuotojai ir tie, kurie įsitikinę, kad jau viską moka.
Tik jei pirmi klysta dėl žinių ir patirties stokos, antri dažnai greitį viršija ar nepaiso kelio ženklų reikalavimų tyčia. Tai nėra gerai, todėl pati motovisuomenė, esant galimybei, stengiasi tokius greičio mėgėjus paauklėti ir sudrausminti,“ - sakė V.Zinkevič.
Baigdamas pokalbį, jis išreiškė viltį, jog ateis tokia diena, kai visi eismo dalyviai supras, kad taisyklės sugalvotos jų pačių saugumui, ir išmoks „pastebėti“ vieni kitus keliuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą