Kai šį rudenį Švedijos aktyvistė kreipėsi į pasaulio lyderius ir pasakė emocingą kalbą, vieni žmonės paauglę ėmė kritikuoti dėl pasirinkto tono, kiti - teigti, kad klimato pokyčiai yra natūralūs, tad problema tik įsivaizduojama. "Bet tokia žmonių reakcija nė kiek nenustebino. Ji tiesiog parodė, jog žmonėms vis dar sunku suprasti, kad reikia keisti savo įpročius", - įsitikinusi M. Matulevičiūtė.
Anglies dioksido sparčiai daugėja
Šią merginą, kaip ir daugybę kitų pasaulio gamtosaugos aktyvistų, jaudina pokyčiai, lemiantys ištisų rūšių nykimą, ledynų tirpsmą ir teršalų tiek vandenyje, tiek ore gausėjimą.
TIRPSMAS. "Plika akimi matosi, kad ledynai mažėja", - sako Arktį tyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai Klaipėdos universiteto nuotr.
"Bauginančius klimato pokyčius neigia tik marginalai. Mokslo bendruomenė dėl šių faktų sutaria", - "Vakarų ekspresui" kalbėjo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Jis skaičiavo, kad šiuo metu anglies dioksido yra net 40 procentų daugiau, nei buvo priešindustrinės revoliucijos laikotarpiu. Klimato kaitos neigėjai mėgsta kalbėti, kad priešistoriniais laikais anglies dioksido buvo net gerokai daugiau nei dabar. Ekologas atkerta, kad tuo metu ir klimatas pasižymėjo visai kitokiomis savybėmis - jis buvo kur kas karštesnis, be to, vyko tam tikri procesai, apie kuriuos klimato kaitos neigėjai nė nesusimąsto.
"Fotosintezės dėka augalai sugėrė anglį iš atmosferos (anglies dioksido pavidalu) ir išmetė vietoj jos deguonį. Dėl tuo metu buvusių sąlygų augalai bei daug kitų organizmų nesupuvo ir nepadarė atvirkštinės reakcijos: neišmetė anglies atgal ir puvimo metu nesunaudojo viso per gyvenimą pagaminto deguonies todėl, kad virto anglimi, nafta ir dujomis. Taip deguonis liko atmosferoje, o anglies dioksidas vadinamojo fosilinio kuro pavidalu - žemės gelmėse.
Dabar mes per šimtmetį atkuriame laike įšaldytą atgalinės reakcijos procesą ir žaibiškai padarome tai, ką puvimo procesas, jei būtų vykęs, būtų padaręs prieš milijonus metų: atkuriame tą anglies dioksido kiekį atmosferoje, kuris buvo iki žaliųjų augalų revoliucijos", - savo "Facebook" paskyroje kilus diskusijoms apie G. Thunberg kalbą, rašė E. Paplauskis.
Ginčus vertina teigiamai
"Vakarų ekspresui" ekologas kalbėjo, kad svarbu šviesti visuomenę - būtent kilęs sąmyšis ir paskatino jį informuoti žmones apie tai, kas mokslo bendruomenei jau seniai aišku.
"Greta Thunberg nepasakė nieko naujo. Žmonės gali galvoti, kad ją išnaudoja, prisideda ir tėvai, yra daroma viešųjų ryšių akcija. Mūsų žmonės tokie - kritikuoja visus, kurie daro pokyčius. Tačiau mokslo pasaulyje nėra tokių diskusijų. Yra seniai ištirti tie faktai ir visi dėl jų sutaria. O štai čia vaikas, kuris skaito spaudą, mato, kas vyksta, šaukia ant politikų, kad jie kažką darytų", - sakė E. Paplauskis.
Jis tikino, kad kilusios diskusijos tik liudija, jog jau atėjo metas pokyčiams. "Ir mūsų žmonėms reikia suprasti, kad niekas šiame pasaulyje nevyksta tobulai. Juolab jokie pokyčiai nevyksta tobulu, gražiu pavidalu. Viskas yra taip, kaip turi būti: liejasi emocijos, rengiami protestai, žmonės ginčijasi", - įsitikinęs ekologas.
"Kaip jūs drįstate?"
4 protestai, 2 eisenos - tiek jų šiais metais buvo surengta uostamiestyje dėl klimato kaitos. "Šią veiklą pradėjau organizuoti įkvėpta Gretos Thunberg. Kai sužinojau, kad jai tiek pat metų kiek ir man, nusprendžiau, kad galiu pradėti veikti", - pasakojo M. Matulevičiūtė.
Jungtinėse Tautose pasisakiusi G. Thunberg praėjusių metų rugpjūčio 20 dieną nėjo į mokyklą. Tą dieną ji praleido laiką prie Švedijos parlamento su plakatu rankose. Ant jo buvo parašyta: "Skolstrejk för klimatet" (liet. mokyklos streikas dėl klimato).
Šis protestas nesiliovė ištisas savaites ir po truputį įkvėpė visą pasaulio jaunimą. Apie šią mergaitę sužinojo ir pasaulio galingieji, į kuriuos besikreipdama G. Thunberg šį rudenį sakė: "Esame masinio išnykimo pradžioje, o viskas, apie ką jūs galite kalbėti, tėra pinigai ir pasakos apie amžiną ekonomikos augimą. Kaip jūs drįstate!"
M. Matulevičiūtė kalbėjo, kad tai buvo žodžiai, kurių daugelis nenorėjo klausytis, bet buvo priversti. Mergina aiškino, kad pokyčiai yra neišvengiami, o prie jų prisidėti gali visi.
"Kiekvienas iš mūsų gali galvoti, ką, kiek ir kaip perka, kaip važiuoja į mokyklas ar darbus, taip pat - ar taupomi ištekliai. Šviesdami save ir kitus taip prisidedame prie aplinkos saugojimo. Svarbu domėtis, kas vyksta, nes tik tada yra suprantama žemės vertė.
Tačiau Greta nesikreipia į vieną žmogų, ji suvokia, kad frazė "pradėkime nuo savęs" skamba jau 30 metų, ir kas iš to, jei ir toliau veiks masinė gamyba. Tad Greta kreipiasi į valdžią, į politikus, nes mes nebeturime tiek laiko mokytis po vieną. Tam, kad tie žodžiai iš tikrųjų kažką reikštų, mes turime veikti masiškai", - dėstė M. Matulevičiūtė.
Ji aiškino, kad norint išpręsti klimato krizės problemą yra svarbūs tiek valdžios, tiek visuomenės veiksmai.
"Mes neneigiame fakto, kad yra žmonių dalis, kuri dalijasi žiniomis apie klimato kaitos poveikį medijose, dalyvauja protestuose, bet galbūt dar nėra pakeitę kai kurių asmeninių įpročių dėl vis dar dominuojančios masinės kultūros ir industrijos įtakos. Tačiau jie vis tiek prisideda prie bendro tikslo - šviesti visuomenę ir atkreipti valdžios dėmesį", - sakė mergina.
Skaudžiausia problema uostamiestyje - kvapai
M. Matulevičiūtė kartu su bendražygiais šių metų gegužę Klaipėdoje surengtoje "Fridays for Future" eisenoje miesto vicemerui Arūnui Barbšiui įteikė Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui skirtą peticiją.
Jaunuoliai joje reikalavo griežčiau įvertinti gamyklas, viršijančias taršos reikalavimus, taip pat - įrengti daugiau šiukšliadėžių mieste ir užmegzti dialogą su uostamiesčio kavinėmis mėginant tartis, kad jose neliktų plastmasinių šiaudelių kavai.
"Mūsų peticija yra patvirtina", - rudenį informavo vienas eisenos organizatorių Lukas Suchotinas. Tai reiškia, kad ši peticija bus perduota specialistams, kurie įvertins, kaip reikėtų pasiekti joje keliamus tikslus.
Taršos problema uostamiestyje - itin skaudi.
Štai triukšminga eisena rugsėjo 9 dieną buvo surengta ir dėl pietinėje Klaipėdos dalyje tvyrančių nemalonių kvapų. Apsigobę skafandrais, užsidėję dujokaukes ir rankose laikydami plakatus miestiečiai žygiavo nuo Šilutės plento į už miesto ribų esančias bei kvapais miestą teršiančias gamyklas. Tąkart taip pat miestiečiai pasirašinėjo peticiją, kurioje raginama spręsti šią krizę.
"Visos peticijos perduodamos į Peticijų komisiją", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.
Ji tikino, kad kvapai - tai skaudžiausia gamtosaugos problema, su kuria susiduria uostamiestis. "Tai didelis iššūkis, kurio neina išspręsti jau kelerius metus. Aplinkosaugines priemones įdiegti labai brangu. Dalis įmonių tai daro, tačiau labai lėtai", - sakė R. Jievaitienė.
"Matyti plika akimi"
Tačiau jei gamyklos šias priemones ir toliau diegs vangiai, pasaulio gali laukti liūdnas likimas. Visai neseniai iš Arkties grįžę Klaipėdos universiteto (KU) mokslinikai pareiškė: "Plika akimi matosi, kad ledynai mažėja."
"Su šylančiu klimatu į Arkties apylinkes atkeliauja ir šiltesnių vandenų vadinamosios borealinės rūšys. Tokios rūšys gyvena, pavyzdžiui, Lietuvoje. Taip pat nuolat atplaukia šiukšlės, kurios gali apaugti jūriniais organizmais. Anksčiau, kai Arktyje būdavo šalčiau, su šiukšlėmis atplukdytos rūšys tiesiog neišgyvendavo, todėl Arktis nuo jų buvo natūraliai apsaugota. Tačiau dabar, šiltėjant klimatui, rūšys galės apsigyventi jau ir Arktyje", - KU išplatintame pranešime spaudai cituojamas ekspedicijoje dalyvavęs mokslinikas Andrius Šiaulys.
Anot jo, šios rūšys turės įtakos vietinei ekosistemai. "Taip įvyksta grandininis efektas - šyla klimatas, todėl tirpsta ledynai. Tirpstant ledynams, atskilę ledkalniai gremžia dugną, taip naikindami vietines buveines, o tirpstančio ledyno vanduo į įlankas suneša daug neorganinių medžiagų ir taip didina jo drumstumą", - dėstė A. Šiaulys.
KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas Tomas Ruginis šioje ekspedicijoje Arkties gamta keliavo bemaž 150 kilometrų ir skaičiavo plastiką.
"O skaičiuojamas jis buvo taip: susirandi 20x20 kvadratinių metrų plotą ir suskaičiuoji visas jame esančias plastiko liekanas, daleles. Kiekviename sustojime reikia suskaičiuoti tris tokius kvadratus. Dažniausiai randamos liekanos - žvejybos tinklų virvių, dėžių dalys", - pasakojo jis.
Mokslininkas pripažino tikėjęsis rasti kur kas labiau užterštą teritoriją, tad tyrimo rezultatai jį pradžiugino. Tačiau jis teigė, kad žmonių įpročiai vis dar piktina.
"Arkties zonoje tikrai nemažai turistų, kadangi ten dažnai atplaukia kruiziniai laivai. Pavyzdžiui, atplaukia 4 000 žmonių kruizinis laivas, o pačiame miestelyje tik 2000 gyventojų. Todėl, žinoma, radome ten keletą turistų paliktų šiukšlių, kurių pirmoji buvo rusiška. Pradėjome piktintis, "kaip čia rusams ne gėda", o po to pamatėme kitą šiukšlę - lietuvišką tetrapaką, ant kurio buvo parašyta kažkas panašaus į "aplinką tausojantis tetrapakas". Buvo didžiulė gėda. Pasirodo, lietuviai palieka ir tokius pėdsakus", - pasakojo KU mokslininkai.
Mokslininkus Arktis ir kitoje žemės pusėje esantis Antarktidos žemynas domina vis labiau. Būtent šiose vietose specialistai atranda vis daugiau klimato kaitos ženklų.
Vienas iš ryškiausių įvykių nutiko 2002 metais, kai netikėtai atskilo 3 tūkst. kvaratinių kilometrų ploto Antarktidos ledyno gabalas. Šie metai vadinami "nuliniais metais" ir yra laikomi klimato kaitos padarinių pradžia.
Aiškių ir konkrečių pavyzdžių galima rasti ir kitose pasaulio vietose. Štai Grenlandijoje yra net keli pavyzdžiai: kai kurios upės virto išdžiūvusiomis vagomis, ant kai kurių kalnų neliko ir sniego.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą