Turtuolio R. Karpavičiaus palikimo drama: kokią paslaptį žinojo jo pusbrolis, miręs nuo koronaviruso?

Turtuolio R. Karpavičiaus palikimo drama: kokią paslaptį žinojo jo pusbrolis, miręs nuo koronaviruso?

Kokia iš tiesų buvo Raimondo Karpavičiaus paskutinė valia, kurią jis norėjo išreikšti testamente, žinojo vienas jo pusbrolių Zigmas Daukša. Jis taip pat turėjo kalbėti procese dėl palikimo ir buvo vienas svarbiausių liudytojų.

Bet 61 metų verslininkas, poilsio ir pramogų komplekso „Šeduvos malūnas“ savininkas, taip ir nesulaukė tos dienos. Jis mirė balandžio 5-ąją Šiaulių ligoninėje nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų.

Čia skaitykite pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį „Mūšis dėl mirusio milijonieriaus R.Karpavičiaus palikimo įtraukė ir politiką V.Landsbergį“.

Tačiau prieš tai, kai Z.Daukšai smogė COVID-19, man pavyko su juo susisiekti ir pasikalbėti.

Z.Daukša sutiko, kad pokalbis būtų įrašytas.

Z.Daukša man papasakojo apie paskutinį susitikimą su R.Karpavičiumi, kuris įvyko 2019-ųjų pradžioje Šeduvoje. Pašnekovas prisiminė, kad R.Karpavičius tada į giminės susitikimą atvyko ne vienas.

„Nežinau, ar jie atvyko kaip pora. Jis pristatė ją trumpai, tik vardu: „Aistė.“ Ji jam kažko vis paduodavo – gal vaistų, gal papildų“, – pasakojo Z.Daukša.

Apie būsimas vestuves R.Karpavičius pusbroliui netgi žodžiu neužsiminė: „Mes net kelias valandas šnekučiavomės, bet tokios temos tikrai nebuvo.“

Sunkios ligos užkluptas R.Karpavičius giminės susitikime buvo geros nuotaikos, pajuokavo, prisiminė jaunystės nuotykius.

Tačiau kartu jis tada užsiminė, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai jie susitinka. R.Karpavičius pusbroliui pasakojo apie jam atliktą galvos operaciją.

„Daug jo neklausinėjau – nenorėjau lįsti į dūšią. Mes tada visi tikėjome, kad Raimondas pasveiks“, – sakė Z.Daukša.

Turtingas pusbrolis jam kalbėjo ir apie palikimo reikalus – pasakė, kam ketina viską palikti.

„Aš nežinau, kuri pusė teisi. Bet jei teismas manęs paklaus, pakartosiu Raimondo žodžius – kokia buvo jo valia ir kam jis tada žadėjo palikti turtą“, – patikino Z.Daukša, tačiau šią paslaptį nusinešė į kapus.

Galbūt jis apie tai užsiminė savo žmonai Jolantai Daukšienei?

Našlė po staigios sutuoktinio mirties buvo labai sukrėsta, tačiau šią savaitę pavyko su ja pasikalbėti.

Ketino pasakyti teisybę

– Į giminės susitikimą „Šeduvos malūne“ R.Karpavičius buvo atvykęs su A.Grybauskiene. Kaip ją jums pristatė? Gal vėliau ji skambino, prašė liudyti? paklausiau J.Daukšienės.

– R.Karpavičius ją pristatė tik vardu: „Aistė.“ Vėliau ji bendravo tik su mūsų giminės vyrais. Ji skambindavo mano vyrui.

Bet tiek mano vyras, tiek aš ketinome, jei prireiktų, pasakyti teisybę. Tai man yra patvirtinęs ir Zigmas.

– Kokia ta teisybė?

– Kad Audronė su Raimondu gyveno iki paskutinės minutės Palangoje (2018 metų lapkričio 15-osios. – Aut.). Mes ne kartą buvome svečiuose ir tai matėme.

Per giminės susitikimus, pobūvius Audronė irgi būdavo.

 „Jei teismas manęs paklaus, pakartosiu Raimondo žodžius – kokia buvo jo valia ir kam jis žadėjo palikti turtą“, – „Lietuvos rytui“ teigė Z.Daukša.

– Kodėl našlė Aistė Karpavičienė viešai aiškino, kad ji dvejus metus gyveno su R.Karpavičiumi?

– Tada kokiuose namuose ji gyveno? Visai giminei buvo staigmena, kai Raimondas atvažiavo su ja į Šeduvą. Manėme, kad tai jo slaugytoja, kuri jam padeda, reikiamu laiku paduoda vaistų. Ji tai ir darė.

– Ar jūsų vyras dar būdamas gyvas jaudinosi sužinojęs apie R.Karpavičiaus palikimą ir kovą dėl jo?

– Jis labai jaudinosi, Raimondo liga jį labai sukrėtė – mes nuolat apie tai kalbėdavome, Zigmas pyko, kad susirgęs Raimondas nebuvo tinkamai prižiūrimas, nebuvo vežamas gydyti į užsienį, mirė su pragulomis.

Jei Raimondo ir Audronės santykiai ir nebūtų buvę geri, ji būtų užtikrinusi jam geriausią priežiūrą.

Kai Raimondas ir Zigmas susiskambindavo, telefonu kalbėdavo po valandą ar dvi. Jie buvo panašūs, lyg sielos broliai.

Po giminės susitikimo Šeduvoje mano vyras buvo sukrėstas, nuvyko į Vilnių, į Santariškių klinikas, pasitikrinti sveikatos. Aš vykau kartu.

Kai R.Karpavičius mirė, su vyru susimąstėme, kad reikėtų baigti verslą ir pagyventi sau.

– Tačiau jūsų vyras nebespėjo to padaryti. Kaip tai atsitiko?

– Iki tol Zigmas nesirgo. Kai susirgo COVID-19, jam pakilo aukšta temperatūra, daugiau nieko nejautė.

Aš taip pat užsikrėčiau koronavirusu, bet sirgau lengvai. Neturėjau aukštos temperatūros, o ligos požymiai išnyko per pusantros savaitės.

Antradienį (kovo 31-ąją. – Aut.) Zigmas išvažiavo į ligoninę, tekinas nubėgo į greitosios pagalbos automobilį. Penktadienį apie pietus jį perkėlė į Reanimacijos skyrių. Šeštadienį ruošėsi jį perkelti atgal į paprastą palatą, bet šiek tiek pakilo temperatūra.

Negalėjome jo lankyti, bet telefonu kalbėjomės. Medikai mums sakė, kad jo būklė tarp vidutinės ir sunkios, bet apie mirtį net kalbos nebuvo.

Tą naktį jis mirė nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų – plaučius užkimšo trombai.

Kodėl nebuvo darytas plaučių tyrimas kompiuteriniu tomografu? Ten buvo daug jo pažįstamų medikų, todėl buvau rami, kad juo bus pasirūpinta.

Po vyro mirties Šiaulių ligoninėje kilo didelis sujudimas. Vienas ligonis buvo komos būklės – jis išsikapstė, šią savaitę jau grįžo namo. Kitas aštuonias paras išgulėjo Reanimacijos skyriuje ir taip pat jau namuose. Jie – mūsų pažįstami. Ir jie – gyvi.

O mano vyro nebėra, nors jis iki tol buvo sveikas ir stiprus. Mes buvome išvykę į Peru, ten Zigmas greitai laipiojo po viršukalnes, kai kiti skundėsi sveikatos bėdomis.

Zigmą kremavo. Kai giminės galės susitikti, palaidosime.

Aš buvau saviizoliacijoje, todėl nemačiau nei jo kūno, nei karsto. Vis dar nejaučiu, jog jo nėra, atrodo, kad tuoj sugrįš namo.

Per metus netekome dviejų žmonių – mano vyro ir Raimondo, kurie dar neseniai buvo kupini energijos ir abu dar turėjo gyventi.

Po verslininko mirties naudojami įmonės pinigai

„Lietuvos rytui“ paskelbus tyrimus apie R.Karpavičiaus gydymo ir mirties užkulisius, galimą jo verslo ir kito turto užvaldymą, tuo jau domisi ir prokurorai. Kauno apygardos prokuratūros atstovė patvirtino, kad šių metų kovo 25 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kai apgaule įgyjamas didelės vertės svetimas turtas.

Kauno kriminalistai aiškinasi, ar verslininko atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, pasinaudota sunkia sveikatos būkle.

R.Karpio pareiškime, kurį gavo prokuratūra, nurodyta, kad R.Karpavičius verslo partneriams sūnų pristatydavo kaip būsimą įpėdinį. Tačiau kai 2018 m. lapkričio 17 d. sūnus, sužinojęs apie tėvo ligą, atvyko į Lietuvą ir nuvažiavo į Kauno klinikas, apsauga jo neįleido į palatą.

A.Grybauskienė nuo 2019 rugpjūčio 9 dienos (kai mirė R.Karpavičius) disponuoja bendrovės „Karpis“ banko kortele, joje esančias lėšas naudoja su įmonės veikla nesusijusiems mokėjimams už prekes ir paslaugas savo bei trečiųjų asmenų naudai Vilniaus mieste.

Pareiškėjas pateikė pavyzdžių, kaip švaistomos įmonės lėšos: 2019 m. lapkritį buvo išsimokėta 100 tūkst. eurų.

Minima ir daugiau finansinių operacijų, tarp jų – 10 tūkst. eurų pavedimas už tarpininkavimą dėl viešųjų ryšių paslaugų į vienos komunikacijų bendrovės atstovo sąskaitą.

Pareigūnai tiria ir jaunosios našlės ryšius su kitais žinomais asmenimis, kurie yra gavę finansinės naudos, taip pat kunigu, kuris už parapijiečių lėšas, paaukotas bažnyčios renovacijai, galėjo Nidoje nupirkti butą.

Jaunoji našlė laiką leidžia ir Nidoje

R.Karpavičiaus pirmosios šeimos prašymu teismas visam jo turtui yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau namas Nidoje nestovi tuščias, nidiškiai yra matę ten našlę Aistę Karpavičienę.

„Nidos namą yra uzurpavusi ta moteris. Mano draugai matė, kaip per Velykas vyrai nešė malkas, kūreno“, – teigė Audronė Karpavičienė.

Nidos prieplaukos restorano darbuotojai šių metų kovo pradžioje tarp lankytojų matė į kaunietę Aistę labai panašią moterį. Ji į restoraną atėjo su dviem vyrais, užsisakė vyno. Vėliau ji užkliudė taurę ir ji nukritusi ant grindų sudužo.

„Mes neprašėme susimokėti už sudužusią taurę, gal ją per arti stalo krašto buvome pastačiusios?“ – teigė padavėjos.

Nidoje prie Kuršių marių mėgo leisti laiką ir R.Karpavičius. Urna su jo palaikais – taip pat Nidoje, įdėta į kolumbariumą civilinėse kapinėse.

Pirmoji verslininko žmona Audronė tikino, kad jis buvo kalbėjęs apie kitokias laidotuves, norėjo būti pašarvotas su kostiumu: „Žmogus turėjo tiek milijonų, o jo urną įkišo į pašto dėžutę.“

Bičiuliams verslininkas buvo užsiminęs apie norą, kad atsisveikinimas būtų surengtas Palangos bažnyčioje, kurios restauravimu jis rūpinosi.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder