Įdomu tai, kad šią kolekciją V. Zablockis surinko atsitiktinai prieš daugybę metų, kai dirbo vieno žvyro karjero viršininku. "Šie radiniai ilgą laiką išgulėjo tiesiog mano kabinete ant palangės", - pasakojo V. Zablockis.
40 metų kauptas turtas
"Klaipėdos universiteto bendrystė Su Vilimantu Zablockiu vyksta jau dvidešimt metų. Prieš tris savaites sulaukiau jo žinutės, kad reikia skubiai susitikti. Ir jau kitą dieną jis atvežė ir ant stalo padėjo dėžę, kurioje ir buvo sudėti visi šie eksponatai. "Tai mano 40 metų darbas", - pristatė, dėliodamas ant stalo radinius. Istorikai galės daugiau pasakyti, bet ir aš, būdamas mediku ir šiek tiek išmanantis genetiką, suvokiu, kad mokslui tai labai svarbu", - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.
ĮRANKIS. Vilimanto Zablockio rankose iš elnio rago pagamintas į kaplį arba kirvį panašus daiktas. Kadangi priekinė jo dalis yra nudilusi, kol kas neaišku koks tai buvo įrankis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
V. Zablockis pasakojo, kad daugelis šių vertingų radinių į jo rankas papuolė 1977-1991 metais.
"Kai buvo tiesiama autostrada Vilnius-Klaipėda, reikėjo labai daug statybinės medžiagos. Prie Ariogalos, Dubysos baseine, buvo rasti reikiami ištekliai, ir aš buvau paskirtas to karjero viršininku. Vykstant kasimo darbams, bebraidydamas žvyre rasdavau įvairių radinių. Šie eksponatai su žemsiurbe buvo iškelti iš didelės gelmės, maždaug 7-8 metrų gylio", - pasakojo V. Zablockis.
Kalnakasybos eksploatacijos žemėlapyje jis pažymėdavo kur ką radęs, o radinius vis kaupė savo darbo kabinete ant palangės.
PRISTATĖ. Surinkta priešistorinės osteologinės ir archeologinės medžiagos kolekcija, kurioje 12 radinių, perduota tirti Klaipėdos universiteto mokslininkams.
"Jie ilgai ten gulėjo ir niekam jų nereikėjo. Atvažiavę svečiai pavartydavo rankose, ir tiek. Bet aš visada turėjau nuojautą, kad tai yra kažkas daugiau. Praėjus daugeliui metų ieškoti atsakymų išvykau į Ameriką. Ten gyvenau 7 metus, apgyniau metafizikos disertaciją. Besimokydamas sužinojau paprastą tiesą, kad mes visi esame laikini, kaip ir šie eksponatai", - filosofiškai pasakojo V. Zablockis.
Turi vertę
Spaudos konferencijoje dalyvavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius doc. dr. Vasilijus Safronovas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Tomas Rimkus. Jie džiaugėsi, kad uostamiesčio mokslininkai gavo puikų tyrimų objektą.
"Kai pamatėme radinius, iš karto pasakėme, kad jie turi vertę. Bet Klaipėdos universitetas nėra saugykla, kuri gali tuos radinius priglausti visam gyvenimui. Tad dabar perimsime juos keleriems metams, kol bus atlikti tų radinių moksliniai tyrimai, kurie ir atsakys į daugybę klausimų", - sakė V. Safronovas.
SVARSTYMAI. Mokslininkai svarsto, kad dalis šių radinių galėjo būti sunešti per paskutinį ledynmetį. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Archeologas T. Rimkus pabrėžė, kad gauta medžiaga labiau vertinga yra biologiniu požiūriu, bet yra ką tyrinėti ir archeologams.
"Čia yra ir kaulų, ir ragų, ir dantų. Visų pirma galėsime daug sužinoti apie Lietuvos teritorijoje buvusią priešistorinę fauną. Tačiau ši medžiaga daug ką sako ir archeologams - padeda nupiešti labai ankstyvos priešistorės paveikslą", - pasakojo T. Rimkus,
Pasak jo, V. Zablockis perdavė tirti keturias dalis mamuto ilčių. "Nors kol kas tyrimų dar nėra atlikta, bet, žiūrėdamas į jų formą, spalvą, manau, kad jos galėtų būti ne vieno, o kelių gyvūnų", - svarstė archeologas.
Taip pat buvo perduoti trys elnių ragų fragmentai.
"Tyrimai atsakys, ar tai šiaurinių elnių, ar vėliau, po ledynmečių gyvenusių, elnių ragai. Bet panašu, kad bent du iš jų priklausė šiauriniams elniams", - svarstė archeologas.
Tarp radinių yra ir masyvaus briedžio rago fragmentas, du dantys.
"Pirminė apžiūra leidžia manyti, kad vienas dantis priklausė galvijui, kitas arkliui. Kokio amžiaus - kol kas neaišku, bet žinome, kad laukiniai arkliai vėlyvojo ledynmečio laikotarpiu gyveno šiuose kraštuose", - pasakojo T. Rimkus.
V. Zablockiui žvyro karjere pavyko rasti ir keletą dirbinių. Vienas jų - iš tauriojo elnio rago pagamintas į kaplį arba kirvį panašus daiktas, kuris, pasak T. Rimkaus, gali būti datuojamas IX-V tūkst. pr. Kr. Taip pat - įmovinį ietigalį, kuris galėjo būti pagamintas geležies amžiuje.
"Manau, kad dauguma šių radinių buvo sunešti paskutinio ledynmečio metu, kadangi jie buvo rasti maždaug 4-8 m gylyje, o tokių akmens amžiaus kultūrinių sluoksnių Lietuvoje mes kol kas neturime. Tačiau, mano nuomone, iš tauriojo elnio rago pagamintas kaplys ar kirvis nebuvo atneštas ledynų, manau, kad šalia Dubysos galėjo būti mezolito laikotarpio gyvenvietė", - įžvalgomis dalijosi T. Rimkus.
12 vertingų V. Zablockio surinktų radinių vakar oficialiai buvo perduota tyrinėti KU mokslininkams.
"O kai paaiškės šių radinių vertė, bus matyti, ką toliau darysiu", - sakė V. Zablockis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą