2014-aisiais vienas iš gražiausių ir masiškiausių šalies vasaros renginių - Jūros šventė - mini šios ilgaamžės tradicijos gimimo 80-metį. Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama Jūros šventė į Klaipėdą kvies jau 55-ąjį kartą. Švenčiantis uostamiestis liepos 25-27 dienomis svečiams atsivers su šūkiu - VISŲ LAIKŲ GERIAUSIA! Ir kas nuginčys, jog prieš 8-is dešimtmečius, 1934-isiais, užgimusi Jūros šventės tradicija nėra didžiausia Klaipėdos vertybė ir istorinė dovana, reprezentuojanti miestą ir jo jūrinę prigimtį iki šių dienų?
Daugiau nei 100-tą įvairaus žanro renginių kasmet siūlanti Jūros šventė šiemet kvies prisiminti gražiausias, nuo pat 1934-ųjų metų išsaugotas tradicijas, pasidžiaugti šių dienų miesto ir šalies kūrėjų iniciatyvomis. Visa tai paskutinįjį liepos savaitgalį pasklis po visą Klaipėdos senamiestį.
Šventės simboliai – žuvys-vėtrungės
Šiemetės šventės idėją atplukdo trys skirtingų spalvų žuvys-vėtrungės, simbolizuojančios tris Jūros šventės raidos etapus, tris Jūros šventės kartas, tris šventės nuotaikas. „Jubiliejus buvo puiki proga ir mums pastudijuoti istorinius šaltinius, o jie liudija, kad nuo pat pirmosios Jūros dienos tai buvo ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos šventė. Ją minėjo ir Kaunas, ir Šiauliai, ir Panevėžys, ir Raseiniai, ir Tauragė, ir dešimtys tuometės Lietuvos Respublikos miestų bei miestelių. Jeigu pavartytumėt istorines nuotraukas, laikraščių iškarpas, pamatytumėt, kokią svarbą politinis ir kultūrinis tarpukario Lietuvos elitas teikė jūrinio reikalo sklaidai, kokios reikšmės tai buvo renginys jūrinės valstybės kūrimo kelią pasirinkusiai Lietuvai. Mums belieka tik didžiuotis, jog ši tradicija per dešimtmečius nesumenko, bet priešingai – sustiprėjo ir išaugo. Mūsų ambicija ir tikslas, kad Jūros šventė vėl būtų švenčiama visoje Lietuvoje“,- sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.
Mėlynoji žuvis-vėtrungė pristato tarpukarį, kuriame gimė pirmoji Jūros šventė, kurią puošia baltų jūrų dievas Vėjopatis, „Kurėnas“, tuometis švyturys, Klaipėdai būdingi fachverko motyvai, Taravos Anikė. Raudonoji žuvis – sovietinio laikotarpio atspindys su to meto simboliais – Neptūnu, „Meridiano“ burėmis, atnaujinto švyturio siluetu, pramoninio uosto kranais. Trečioji, nepriklausomybės laikotarpį atspindinti auksinė žuvelė – šių laikų Klaipėdos, naujausio Jūros šventės etapo atspindys, įkūnija visų Klaipėdos žmonių meilę savajam miestui. Žuvys-vėtrungės - tai ir Jūros šventės rengėjų dedikacija 2014-iesiems – Vėtrungių metams.
Startas – sostinėje
Pirmąją žinią apie artėjančią Jūros šventę Lietuvai paskelbs Lietuvos jūrų muziejaus istorikų parengta istorinės dokumentikos paroda, dedikuota Jūros šventės 80-mečiui. Pavadinta pirmosios Jūros dienos šūkiu - „Į jūrą, visa Lietuva!”, lydima uostamiesčio kultūrinės bei jūrinės bendruomenės branduolio, birželio 20-ąją ekspozicija bus pristatyta ir eksponuojama Vilniuje, aikštėje prie LR prezidentūros, vėliau - liepos 4-ąją paroda iškeliaus į Kauną, o liepos 25-ąją, pirmąją Jūros šventės dieną, ji bus atidaryta ir uostamiestyje.
Sulig pirmąja Jūros šventės diena masiniai gatvės renginiai pasklis po visą Klaipėdos senamiestį. Tradiciškai, penktadienį nuo ankstaus ryto šurmuliuoti pradės šventinė mugė, vakarop į gatves pasklis Teatrinio veiksmo gatvę kuriantys menininkai, tačiau oficialią šventės pradžią paskelbs solidi ir triukšminga šventinė eisena, kuri liepos 25-ąją į gatves pakvies visuomenės pagarbą užsitarnavusias jūrines organizacijas ir klubus, išradingai ir originaliai save pristatančias Klaipėdos įmones. Eiseną papuoš originalios, interaktyvios ir spalvingos kompozicijos, savo stilistika ir spalvingumu atspindėsiančios šventės tematiką, kurios vėliau apsistos Klaipėdos senamiestyje ir taps jo meniniais akcentais. Organizatoriai neslepia džiugesio, jog šiemetinė eisena bus turtingesnė interaktyviomis kompozicijomis. Jos dalyviai – įmonės, organizacijos, kūrybiniai kolektyvai – panašu, rengiasi nustebinti miestiečius ne tik savo energija, bet ir išradingumu.
Geriausia, ką turime!
Jubiliejinė Jūros šventė stiprins pagrindinę šventės vertybę ir išskirtinumą – jūriškumą. Šventės programoje garbingą vietą užima tradiciniai jūriniai renginiai – jūrininkų susiėjimas prie „Albatroso“ paminklo, gėlių padėjimas ant pirmojo jūrų kapitono Liudviko Stulpino kapo, žuvusių „Linkuvos“ laivo jūrininkų pagerbimas, plaukimas į jūrą pagerbti iš jos negrįžusiųjų. Viena šių metų naujovių taps ir atgimstantis Jūrininkų vakaras, kurį rengia ilgametis šventės partneris – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jūros šventės dienomis buriuotojai paminės Kuršių marių regatos 60-metį, burėmis švenčiantį miestą pasveikins ir atgimstantis „Meridianas“. Senas geras lietuviškos estrados dainas apie jūrą į didžiąją sceną sugrąžins jaunosios kartos atlikėja Raimonda Vaičiūtė su grupe, jūrine tema improvizuos ir Klaipėdos kamerinis orkestras. Net šalies karikatūristai, Jūros šventės išvakarėse, uostamiestyje atidarysiantys parodą, šmaikštaus jūrine tema. Jų įkvėpimo šaltinis - aštuonių dešimtmečių Jūros šventės istorija ir nuotaikos.
Koncertinis-pramoginis šventės veiksmas koncentruosis trejose scenose – Kruizinių laivų terminale, Teatro ir Atgimimo aikštėse. Koncertinės programos sudarymo principas – publikai pateikti tai, ką Lietuvoje turime geriausio. Tad skirtingos kartų, skirtingų skonių klausytojai turės galimybę rinktis muziką pagal savo skonį: nuo maestro Stasio Povilaičio, romantiškojo Gyčio Paškevičiaus iki Jazzu ar „G&G sindikato”.
Šoks net fontanai
Skambiausiu ir ryškiausiu Jūros šventės akcentu žada tapti šokančių fontanų šou, kurio Klaipėdoje laukiama daugiau nei metus. Unikalų reginį švenčiančiam miestui ir jo svečiams dovanos ilgametis šventės partneris AB „Klaipėdos nafta“. Fontanai Jono kalnelyje šoks pagal gražiausių lietuviškų jūrinių ir meilės melodij garso takelį „Iš meilės jūrai“, kurį sukūrė klaipėdietis Mindaugas Putna. Muziką lydės kvapą gniaužiantys šviesų, lazerių, vaizdo projekcijų ant vandens efektai. Šokančių fontanų programa publikai bus rodoma ir penktadienį, ir šeštadienį naktiniu laiku. „Klaipėdos nafta“ jau daugelį metų yra Jūros šventės partneris ir šie metai nėra išimtis – pasirašyta paramos sutartis su VšĮ „Klaipėdos šventės“, kuria įprasminome savo draugystės tęstinumą ir galime prisidėti prie įspūdingo reginio miestiečiams bei svečiams organizavimo. Mūsų bendrovės veikloje neišvengiamai susiduriama su moderniomis technologijomis, todėl džiaugiamės, jog šventės rengėjai randa inovatyvių, modernių kūrybinių sprendimų“, - sakė Rokas Masiulis, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.
Nors jubiliejinės Jūros šventės fejerverkas dangų nušvies įprastu metu, šeštadienį, 24 val., pirmąkart sulig vidurnakčiu šventė nesibaigs. Sutarus miesto vadovams, verslininkams ir teisėsaugininkams, Jūros šventė žengia į naktinį laiką – iki 2 val. nakties Kruizinių laivų terminalas kvies į smagias dūzges, o Jono kalnelyje šoks fontanai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą