Mirė Bronislava Aldona Gedvilaitė-Treija

Mirė Bronislava Aldona Gedvilaitė-Treija

O jeigu paklaustum širdies gilumoj / Taip tyliai liepsnojančios Tėviškės meilės ugnelės –/ Ar viską atradom, ko bėgom, ieškojom / Tarp saulėje žėrinčių laimės salų. (B. A. Gedvilaitė- Treija)

Balandžio 20-ąją po sunkios ligos į Amžinybės šviesą išėjo Gargždų miesto garbės pilietė, ilgametė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė, lietuvybės puoselėtoja Latvijoje kraštietė Bronislava Aldona Gedvilaitė-Treija. Ji gimė Gargžduose 1937 m. sausio 1 d., mokėsi Gargždų vidurinėje mokykloje (Laugaliuose), studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Jau studijuodama aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, buvo Dainų švenčių dalyvė, o vienoje šventėje susipažinusi ir vėliau ištekėjusi už latvio persikėlė gyventi į Latviją. Jos vyras Andrej tapo visų pedagoginių ir kūrybinių idėjų bendražygis. Sūnus Dainis – verslininkas, savo šeimoje puoselėjantis lietuviškas tradicijas. 

Kūrybiškas ir energingas Aldonos gyvenimas susietas su Latvijos švietimo tobulinimu ir nuoširdžiu lietuvybės puoselėjimu Latvijoje. Puikiai išmokusi rusų ir latvių kalbas ji pradėjo pedagoginį kelią Rygos mokyklose. Įgijusi didžiulės patirties dirbo direktoriaus pavaduotoja, o vėliau – ir rusų-latvių mokyklos, kurioje mokėsi 1 700 mokinių, direktore. Latvijoje prasidėjus Atgimimo epochai, ypatingos pagarbos vertas B. A. Gedvilaitės-Treijos drąsus siekis, kad mokykloje mokytųsi tik latviai.

1991 m. prie Rygos 85-osios vidurinės mokyklos Aldonos nenuilstančia iniciatyva buvo atidaryta pirmoji lietuviška klasė. Joje iš pradžių mokėsi tik 9 mokiniai. Veiklios pedagogės kelių dešimtmečių nuolatinio rūpesčio ir vadybinių gebėjimų dėka minėta klasė išaugo iki moderniai įrengtos Rygos lietuvių vidurinės mokyklos, kurioje dirba mokytojai ir iš Gargždų. Mokykla simboliškai buvo vadinama antrąja Lietuvos ambasada Latvijoje. B. A. Gedvilaitė-Treija nuoširdžiai priimdavo ir dalindavosi gerąja patirtimi su Klaipėdos rajono mokyklų mokytojais, saviveiklos kolektyvų, nevyriausybinių organizacijų aktyvistais. Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai, saviveiklininkai ne kartą dalyvavo mokyklos rengiamame tarptautiniame šokių ir dainų festivalyje „Mano tėviškės spalvos“.

A. Gedvilaitė-Treija turėjo nepaprastą talentą be išlygų mylėti mokinius, gerbti mokytojus, telkti visą mokyklos kolektyvą. Rygos lietuvių vidurinės mokyklos patriotinė atmosfera, laisvas ir atviras bendravimas, šiuolaikiškas požiūris į mokinių ugdymą, pedagogų ir tėvų bendruomeniškumas yra neįkainojamas A. Gedvilaitės-Treijos gyvenimo palikimas ir ateities kartoms.

Lietuvos Respublikos Prezidentai Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė, Latvijos Prezidentė Vaiva Vykė-Freiberga, kiti aukšto lygio vadovai nuolat domėjosi mokyklos veikla. B. A. Gedvilaitė-Treija už švietimo idėjų įgyvendinimą, lietuvybės ir tolerancijos puoselėjimą, aktyvią kultūrinę ir visuomeninę veiklą apdovanota Gedimino ordinu, kitais Vyriausybiniais apdovanojimais, jos pedagoginį talentą ir pasiaukojamą veiklą ne kartą  įvertino ir Latvijos vyriausybė.

B. A. Gedvilaitė-Treija Latvijos lietuvių prašymu daug prisidėjo prie Didžiojo lietuvių-latvių žodyno rengimo, turėjo ir muziejininkės pašaukimą. Aldona buvo kūrybinio žodžio meistrė, jos mintys sugulė į poezijos posmus, visų pirma persmelktus meile, neapsakomu ilgesiu savo gimtinei Gargždams ir Tėvynei Lietuvai. Aldona niekuomet nenutraukė sąsajų su tėviške, nuoširdžiai bendravo su savo brolio šeima, buvusiais mokyklos draugais, susitikdavo su rajono vadovais, dalyvaudavo miesto šventėse, Jono Lankučio viešosios bibliotekos renginiuose. Savo patirtimi dalijosi tiek nacionalinėje, tiek vietinėje žiniasklaidoje. 2018 m. latvių ir lietuvių kalbomis išleista knyga „Gyvenimo nenuvarginama“ apie B. A. Treiją, kurioje sudėti jos atsiminimai, interviu, poezija.  

Netekome kilnios mūsų kraštietės, Mokytojos iš pašaukimo, kuriai didžiausia vertybė visada buvo Žmogus, o gyvenimo prasmė – darbas, atsakomybė, pareiga, meilė aplinkiniams. Jos nenuilstančių ir nuoširdžių pastangų dėka nutiestas žmogiškos bendrystės tiltas tarp dviejų kaimyninių valstybių, tarp dviejų jos širdžiai brangių miestų Rygos ir Gargždų

Su gilia pagarba reiškiame nuoširdžią užuojautą B. A. Gedvilaitės-Treijos vyrui Andrej, sūnaus Dainio šeimai, giminėms, artimiesiems, visiems, kurie patyrė mūsų kraštietės gyvenimo šviesą.

Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai

Mintimis aš atbėgu dažnai

Į nuostabų Minijos slėnį,

O už tilto jau laukia Gargždai

Mano tėviškės sodai ir gėlės...

Sidebar placeholder