Prieš 27-erius metus žuvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas Gintaras Žagunis

Penktadienį sukanka 27-eri metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis - pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis.

Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja renginius, skirtus šiai tragedijai prisiminti.

Penktadienio rytą ant G. Žagunio kapo sostinės Antakalnio kapinėse bus padėta gėlių. Dalyvaus valstybės institucijų atstovai, Gintaro mama Aldona Žagunienė ir jo artimieji, VSAT vadovybė, kiti svečiai, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

11 val. už G. Žagunį Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios.

Vidurdienį G. Žagunio žūties vietoje, pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, prie paminklo Gintarui, vyks iškilmingas minėjimas. Bus dedama gėlių, prisimintas pasieniečio žygdarbis.

Po šio renginio jo dalyvius pasieniečiai pakvies į Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančią VSAT užkardą, kuriai suteiktas G. Žagunio vardas. Čia jie papasakos apie savo darbą saugant sieną su Baltarusija, svečius pavaišins pasienietiška koše.

Be šių renginių, G. Žagunio 27-osioms žūties metinėms buvo skirtas ir pasieniečių bei šaulių gegužės 12 d. organizuotas pėsčiųjų žygis. Jis vyko Šalčininkų rajono Poškonių kaimo apylinkėse. 5, 17 ir 22 km trasas įveikė apie 300 aktyvaus poilsio entuziastų.

Laisvės gynėjas Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas 33-ejų G. Žagunis pasienyje su Baltarusija esančiame Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nušautas 1991 m. gegužės 19 d.

Tarnybą pasienyje G. Žagunis pradėjo 1990 m. lapkričio 11 d. Pusę metų iki žūties budėjo Krakūnų poste. 1991 m. gegužę Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti.

Lemtingą 1991 m. gegužės 19-osios naktį iš Baltarusijos atvykę Lietuvos nepriklausomybės priešai nutraukė G. Žagunio gyvybę. Po mėnesio jam būtų sukakę 34-eri.

Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą VSAT savo užkardai Šalčininkų rajono Poškonių kaime suteikė G. Žagunio vardą. Užkardoje taip pat buvo atidengta paminklinė lenta G. Žaguniui.

2004 m. G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose buvo atidengtas granitinis paminklas. Tai ant pjedestalo iškilusi beveik penkių metrų granitinė skulptūra, simbolizuojanti Lietuvos pasienį ir išėjusį žmogų.

2008 m. VSAT išleido buvusio pasieniečio Vytauto Voverio knygą „Pasienietis Gintaras Žagunis - laisvės gynėjo kelias“.

G. Žagunis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais, VSAT atminimo ženklais „Valstybės sienos apsaugai 85“, „Valstybės sienos apsaugai 90“ ir „Valstybės sienos apsaugai 95“.

Minint G. Žagunio žūties 20-ąsias metines VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose vienai iš auditorijų suteiktas Gintaro Žagunio vardas.