Algimantas Ramanauskas - Užupio ambasadorius Memelyje

Gediminas Vilys - senosios Klaipėdos bohemos atstovas. Save vadina laisvu menininku. Jis nebaigė jokių mokslų, tik vieną keturmetės dailės mokyklos klasę, trejus metus - tiek ilgiausiai dirbo samdomą darbą jachtų statykloje.

Nors gimęs Vilniuje, Gediminas prisistato klaipėdiečiu, nes čia - jo šeima. Su žmona Romėne (dailininke Roma Kačinskaite) Gediminas susipažino Klaipėdoje 1981-aisiais. Kada susituokė, neatsimena. Pora, kaip ir kiti uostamiesčio bohemos atstovai, devintąjį dešimtmetį autostopu važinėjo po Aziją, kalnus, o paskui susilaukė penkių vaikų: dukros ir keturių sūnų.

Vyriausias Vilių sūnus Mantas muzikos mokykloje pradėjo mokytis anksčiau nei vidurinėje.

"Kaip vaikai užaugo? Kaip saulė pakyla ir nusileidžia. Taip ir gyvenimas mūsų... Šeima - maža bendruomenė. Bandome vienas kitą suprasti. Kartais ir aš piktas būnu, ir vaikai, ir klystame. Juk žmonės esame. Svarbu pripažinti, kad suklydai", - samprotauja Gediminas.

"Bohemiškas mūsų gyvenimo būdas. Daugumai žmonių, kurie sukasi rate darbas-šeima-poilsis, jis - neįprastas. Bet ir mes, neturėdami nuolatinio darbo, kažkaip gyvename. Aš gaunu įvairių nestandartinių darbų. Pavyzdžiui, Eimuntui Nekrošiui dariau netradicines sieneles prie židinio iš pjaustytų plytų. Perpjauta plyta labai gražiai atrodo, neįtarsi, kad molis - tokios spalvos, raštai susiformavę lipdymo metu... Dabar draugui padedu įsirengti palėpę, sumąsčiau padaryti tokias įdomias medines lovas. Esu daug įvairių darbų dirbęs, turiu savo estetinį skonį. Pats viską sugalvoju ir pats padarau. Kai reikia pagalbos, - vaikų paprašau. Pagrindinis mano darbas - medinių skulptūrų kūryba ir muzikos instrumentų remontas bei restauracija. Aš nesu muzikas, tačiau medis, korpuso sandara man yra aiški. Geometrinių, medžio klijavimo žinių, kruopštumo įgijau jachtas dirbdamas. Įsivaizduokite 20 metrų ilgio dviejų aukštų plaukiojantį namą, pastatytą be varžto, vien klijavimo technologija. Kartą dukros muzikos mokytoja pasiskundė, kad sulūžo kanklės. Paėmiau ir suklijavau. Nuo to viskas prasidėjo. Jeigu konstrukcija - aiški, gali bet kokį daiktą, net automobilį, iš medžio padaryti", - tvirtino G. Vilys, glostydamas ką tik parsivežtas nuo gaisro nukentėjusias kankles.

"Pirma padarau muzikos instrumentą, paskui ieškau būdų, kaip su juo groti", - sako jų kūrėjas Mantas.

Kuria instrumentus ir muziką

Artimiausias Gedimino pagalbininkas ir draugas - sūnus Mantas.

"Romos iniciatyva visi vaikai baigė muzikos mokyklas. Mantas - vienintelis vaikas J. Karoso muzikos mokyklos istorijoje, kuris muzikos mokykloje pradėjo mokytis anksčiau nei vidurinėje, 5-erių metų", - didžiuojasi sūnumi tėvas.

21-erių Mantas dar baigė Stasio Šimkaus konservatoriją, po to įstojo į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą, tačiau aukštojo mokslo studijas po metų metė.

"Manau, kad pats turiu pasiekti, ko noriu. Pradėjau pats daryti muzikos instrumentus ir man tai atrodo labai įdomu", - sako vaikinas ir atidaro komodos stalčių, kuris pilnas prikrautas nuostabių, spalvingai išpaišytų dūdelių. Tai - Manto kūriniai, kuriais jis prekiavo Kaziuko mugėje.

"Lumzdeliai, birbynės padaryti iš natūralių medžiagų, iš medžio šakų, iš sumedėjusių Kuršių marių nendrių. Pirma padarau muzikos instrumentą, paskui ieškau būdų, kaip su juo groti", - aiškina Mantas, demonstruodamas tiek klasikinių formų ir dydžių, tiek egzotiškai atrodančius, tarsi afrikietiškus, pučiamuosius instrumentus ir jų skleidžiamą garsą.

Manto ir Gedimino Vilių muzikos laboratorijoje - ne vien tik dūdelės ir lumzdeliai. Yra čia ir būgnas, ir krūva įvairių gitarų, ant stalo stovintis kompiuteris groja bliuzą.

Mantas drauge su bendraminčiais bičiuliais ne tik meistrauja muzikos instrumentus, bet ir bando kurti muziką. Vilniuje, Užupyje, kur drauge su tėvu praleido pastaruosius metus, Mantas buvo subūręs savo muzikinę grupę, tačiau išvykus į Klaipėdą, jos veikla nutrūko.

Tradicijos gimsta natūraliai

"Bandėme įsikurti Užupio galeroje, bet dėl finansinių priežasčių ten veiksmas įstrigo. Kai pradėjo kurtis bendruomenė čia, Memelyje, nedvejodami sugrįžome. Užupyje jau viskas yra, o čia pati pradžia, vyksta intensyvus judėjimas, todėl įdomu. Šiame pastate veikia daug muzikos, fotografijos studijų, o visoje teritorijoje - daug įvairių sričių menininkų ir visi - geranoriškai nusiteikę, turi minčių, idėjų. Tai labai gerai. Manau, kad taip ir turi būti. Žmonėms turi rūpėti šalia esantys žmonės. Memelis man panašus į Užupį, nes jis taip pat prie vandens, tik čia jo dar daugiau. Manau, kad čia viskas gali būti daug rimčiau.

Simboliška, kad menininkų bendruomenė Klaipėdoje formuojasi būtent šioje, šiaurinėje Danės krantinėje, kuri yra istorinis miesto lopšys. Juk nuo čia kūrėsi miestas aplink pilį", - pastebėjo G. Vilys.

Savo tradicijų, švenčių kaip Užupis Memelis kol kas neturi. "Manau, kad jos natūraliai atsiras. Tikriausiai jos bus kitokios nei Užupyje, labiau su mariomis, jūra susijusios. Galbūt čia, kaip laive, įsigalios draudimas švilpauti", - savo vizijomis pasidalino Viliai ir dar prasitarė, jog artimiausiu metu pro ventiliacijos vamzdį ketina išlipti ant pastato stogo.

"Dar nežinau, ką mes ant to stogo veiksime. Gal kokį medį auginsime, gal bulves, gal sceną muzikavimui įrengsime", - intrigavo Gediminas.

Varna Raulis

Dėmesį pas Vilius traukia ir neįprastas augintinis - varna.

"Draugai rado ją dar mažytę iškritusią iš lizdo Sereikiškių parke. Atidavė man su sąlyga, kad pavadinsiu Rauliu. Pavadinau, užauginau ir tik neseniai sužinojau, kad Raulis yra moteriškos giminės", - pristato savo naminį paukštį Mantas.

Raulis neturi uodegos, sparnai trumpi, lyg apkarpyti. "Plunksnos pačios iškrenta, po to vėl atauga. Matyt, todėl, kad neturi kur skraidyti", - svarsto Raulio bičiuliai. Išsigandusi fotografo varna slepiasi po stalu ir neleidžia prisiartinti prie savo raudono medžio. Ši nuo praėjusių metų Jūros šventės užsilikusi dekoracija tapo Raulio asmenine teritorija.

Neįprastas šeimos augintinis gavo Raulio vardą, nors yra moteriškos giminės.