Eglė Jokužytė: "Niekada nesvajojau išgarsėti"

Eglė Jokužytė: "Niekada nesvajojau išgarsėti"

Aš niekada neturėjau tikslo išgarsėti. Dabar net vengiu išeiti į viešumą. Man tokios reklamos, kai išrengia iki apatinių ir aptarinėja, nereikia.

Ramūnas - žinoma persona, visiems smalsu, kas pavergė jo širdį.

Ir man jis sakė, kad anksčiau ar vėliau tai teks išgyventi. Tik vieniems tai praeina lengviau, kitiems - sunkiau. Man šlykščios tos apkalbos, aš pykstu. Nes esu kaltinama tuo, ko nepadariau. Apie save girdžiu kirpykloje, siuvykloje... Neva kaip aš galėjau palikti vyrą dėl Vyšniuko! Vienas dalykas, tai netiesa. O kitas dalykas - tai mano reikalas.

Tavo gyvenimas šiandien - kaip po padidinamuoju stiklu.

Tikrai. Esu nužiūrinėjama, stebima. Tas buvimas po padidinamuoju stiklu tęsiasi visą dieną. Pradedu save riboti, varžyti. Tada nuotaika sugenda ir negaliu susikaupti, susikoncentruoti ir ramiai dirbti. O pirmieji straipsniai ir komentarai internete mane tiesiog sugniuždė...

Negali nekreipti dėmesio?

Deja. Nors aš stengiuosi nuo to atsiriboti, neimti į galvą, ironizuoti, juoktis. .. Na, pavyzdžiui, rašė, kad Ramūnas man kavą neša į lovą. Juokinga. Pirmiausia, kavos aš negeriu. Antra, jei ir neštų, tai ją turėtų palikti prie laukujų durų, - juokiasi. - Nes aš gyvenu su dukrele.

Atvirumas ne visada išeina į gera. Turiu galvoje Ramūno leptelėjimą...

Mes savo santykių ir neslėpėme: kartu eidavome pietauti, vakarieniauti. Tačiau kai apsilankėme "Bravo" apdovanojimuose, visiems garsiai buvo paskelbta, jog Ramūnas įsimylėjo. Jo posakis "įsimylėjau kaip kaliošas" visus nustebino. Jei jis taip padarė, vadinasi, to norėjo. O aš nenoriu kalbėti apie tai, ką jaučiu. Kai atverti kortas, ko tik neišgirsti... Daugiausiai - priešiškų žodžių. Žmonės greiti smerkti.

Tikriausiai pavydi laimės.

Arba neturi ką veikti. Apkalbos, patyčios... Žmonės yra pikti. Bet, ačiū Dievui, ne visi.

Tavo dukrai turbūt irgi nelengva.

Vaikas neturi matyti negražių dalykų, vykstančių tarp suaugusiųjų. Mano dukra turi tėvą. Dabar jis jai skiria daugiau laiko nei anksčiau.

Aš labai stengiausi, kad mano šeima būtų laiminga. Bet mano pastangų nepakako. Kai tarp žmonių nebelieka buvimo kartu džiaugsmo, vilties, tai nelieka ir dėl ko gyventi kartu.

Kaip Tau sekasi verslas?

Turiu nedidelę spaustuvę "Spaudos tinklas", kurioje dirba aštuoni žmonės. Spaustuvė yra Mažeikiuose, o jos filialas - Plungėje. Esu S. Jokužio leidyklos-spaustuvės Rinkodaros skyriaus vadovė bei soliariumų studijos "Malibu" bendrasavininkė, taip pat parduotuvės "Viskas buhalteriams" direktorė (tai - spaustuvės realizacijos skyrius). Dirbti tikrai yra ką. Man tai patinka.

Pradėti savo verslą rizikinga. Nebijojai?

Spaustuvę įsteigti pasiūlė tėvas (verslininkas Saulius Jokužys. - Aut. past.) Be jo pagalbos, aišku, nebūčiau to padariusi. O dabar S. Jokužio leidyklos-spaustuvės modelį bandau pritaikyti savo spaustuvei. Tenka domėtis ne tik pardavimų reikalais, bet ir spausdinimo mašinomis, - šypteli. - Žinai, spaustuvė man - antrieji namai. Ten gyvenu nuo 15 metų, o 10 metų jau dirbu. Kol spaustuvė gyvuos, tol, tikiuosi, joje ir dirbsiu.

Turbūt jau nuo mažens žinojai, kuo būsi.

Svajojau tapti kosmonaute. Buvau judrus vaikas, manęs visur buvo pilna - tokia dabar ir mano dukra.

Tai ką studijavai? Kosmonautiką?

Klaipėdos universitete, Technikos fakultete, įgijau chemijos inžinierės specialybę. Dabar esu VU Teisės fakulteto trečiakursė. Mokslus reikėjo kuriam laikui nutraukti, nes ištekėjau, gimė vaikas, dirbau. Važinėjimas į Vilnių atimdavo daug laiko.

Nors esu jau nemažai pasiekusi - įkurta spaustuvė, soliariumų studija, bet norėčiau siekti dar daugiau.

Ko dar galima norėti, kai tiek turi?

Žinių. Noriu tobulėti.

O fotografijos menas netraukia? Juk ir tėvas, ir sesuo fotografuoja.

Tai Dievo dovana žmogui. Man jos, deja, buvo pagailėta, - šypteli. - Esu sukurta vadovauti. Mėgstu konkretumą.

Tai su seserimi nesate panašios?

Mes su Vaiva - kaip diena ir naktis. Sesuo - aukšta, tamsi, rami. Aš - žema, šviesi, judri. Mane žavi jos ramumas. Vaiva niekada neskuba. Jeigu valgo, tai susikoncentruoja į maistą. O aš galiu tuo pačiu metu vienoje rankoje laikyti šakutę, kitoje - rašiklį ir dar kalbėti telefonu.

Sakei, jog ir dukra tokia judruolė. Nesunku sutarti?

Aš su ja bendrauju ne kaip su aštuonerių metų mergaite, o kaip su penkiolikmete paaugle. Ji viską supranta. Savaitgaliais mes visada kartu - pas draugus, į gamtą, kiną, teatrą, čiuožyklą... Kadangi daug dirbu, bandau kompensuoti dėmesio stoką. Mano dukra - šokėja, dažną savaitgalį važiuojame į konkursus.

O ką pati mieliau renkiesi: vakarą su kompanija ar su knyga?

Šiuo metu man mielesnė ramybė. Savaitgaliais kelias valandas visada skiriu savišvietai - skaitau pati ir šalia skaityti pasisodinu dukrą. Pas Ramūną namuose yra didelė biblioteka, tai jis mane knygomis ir aprūpina, - šypteli.

Ką mėgsti skaityti?

Tai priklauso nuo poreikių. Jeigu reikia informacijos, renkuosi mokslinę literatūrą, jei noriu pailsėti, - grožinę literatūrą... Šiuo metu skaitau Džono Irvingo "Pasaulį pagal Garpą" ir marketingo vadovėlį.

Kaip manai, kokias savybes paveldėjai iš savo tėvų?

Atkaklumą, užsispyrimą ir tikslo siekimą.

Sidebar placeholder