Paprašytas papasakoti apie Piratą, Filipas kalba apie jį lyg apie gerą draugą, o paklaustas, ar myli jį, atsako -"Beprotiškai".
"Iš vienos pusės, aš jį gal perdaug "sužmoginu", - sako jis. - Bet kadangi ilgai dirbam, tai jis man yra labiau kaip partneris, o ne liūtas. Nors iš biologinės pusės pažiūrėjus, jie yra plėšrūnai ir gali būti neprognozuojami. Tačiau jie skiriasi nuo gyvūnų laisvėje, juk vis dėl to aštuoneri metai darbo cirke juos pakeičia. Jie turi savo charakterį, savo mimiką. Kartais jis būna liūdnas. Prieina, kaip šuo galvą padeda ant kelių, užsimerkia. Kartais tingi dirbti. Mėgsta persivalgyti. Kartą net radau iš ryto apsivėmusį. Tada labai blogai atrodo, kaip pagiringas žmogus. Labai nemėgsta vulgarumo, mėgsta, kad su juo būtų elgiamasi pagarbiai. Kartą išbėgdamas į areną aš paplekšnojau jam per nugarą ir pasakiau: "davaj, varom". Jis įsižeidė ir išvis nieko nedarė. Nuėjo į dugną ir neišlindo. Sėdėjo daug žiūrovų, kurių man teko atsiprašyti ir grąžinti pinigus.
Piratas jaučiasi žvaigžde. Jaučiasi stiprus, pasitiki savim, todėl su juo gera dirbti.
Nepaisant to, kad savo bandoj jis buvo pats agresyviausias. Ankstesnysis treneris, jį pamatęs, man patapšnojo per petį ir pasakė - "Filipai, tu lavonas". Tačiau smūgį gavau ne nuo to liūto, nuo kurio tikėjausi.
Liūtai visada kovoja dėl teritorijos ir dėl galimybės būti lyderiu, bet jeigu aš jiems nusileisčiau - mes negalėtumėm dirbti."
Negalima gyvūnams atsukti nugaros
Dėl savo agresyvaus būdo šiaurės jūrų liūtai yra laikomi nedresuojamais gyvūnais. Užsienyje dresuotojai su liūtais dirba už metalinės pertvaros, taip apsisaugodami nuo galimų užpuolimų, įkandimų, kurių nepavyksta išvengti Filipui. Jis ne kartą buvo apkandžiotas, bet tai nebuvę rimti sužeidimai. Vienas rimčiausių sužeidimų Filipo darbo praktikoje pasitaikė tada, kai muziejuje dar gyveno šiaurės jūrų liūtas Čunča, kuris šiuo metu kartu su lietuvių treneriu dirba Saudo Arabijoje.
"Vienoje programoje dirbo du liūtai, - pasakojo Filipas. - Kadangi Piratas nenorėjo dirbti, man teko jam skirti daugiau dėmesio, o Čunča tuo metu liko be priežiūros. Jam pasidarė nuobodu laukti ir jis pribėgo prie manęs. Man už nugaros buvo žuvis, o jis, norėdamas pasiekti ją, pabandė mane patraukti - įkando į kirkšnį. Pasirodymą baigiau iki galo, bet po to mane išvežė į ligoninę. Tiesa, paskui Čunčai užteko sąžinės nesuvalgyti tos žuvies. Turbūt išsigando ką pridirbo."
Darbe su Piratu Filipui taip pat teko pasijaudinti.
Buvome tik pradėję daryti triukus vandenyje, kai kartą Piratas priplaukė iš nugaros, apkabino su lastom ir panėrė į vandenį. Ką nors dayti negali - šalia jo kaklas, ir jei darysi staigius judesius, jis gali kąsti. Tik kai jau pradėjo trūkti oro ir ėmiau muistytis, jis mane paleido."
Perspėja apie užpuolimą
Prieš penkeris metus Filipui teko padaryti, kaip jis sako, vieną labai didelę klaidą, kurią ir dabar prisiminus jam darosi baisu.
"Turiu nuotrauką, kurioje tai užfiksuota, ir laikau ją pasidėjęs darbe, - sako treneris, - kad visada matyčiau ir neatsipalaiduočiau. Paėmiau mūsų darbuotojos mažą dukrelę ir nufotografavau, kaip Piratas bučiuoja ją į žandą. Ačiū Dievui, kad nieko neįvyko, bet baisu pagalvot, kas galėjo atsitikti. Kai tą nuotrauką pamatė bendradarbė, ji vos manęs nepribaigė, o po to ilgai su manimi nekalbėjo".
Filipo ketverių metų sūnus Albertas labai mėgsta lankytis pas tėtį darbe ir labiau bijo mažo šuniuko nei jūrų liūto, tačiau Filipas vaikui leidžia pažiūrėti liūtus tik tada, kai jie yra atitverti tvora.
"Visi gyvūnai visada perspėja apie savo užpuolimą, - teigia Filipas. - Pakelia viršutinę lūpą, dantis parodo kaip šuo, pašiaušia ūsus, labai smarkiai išpučia orą per nosį. Bet viskas gali įvykti labai staigiai ir gali to nepastebėti, arba pastebėjęs nespėti sureaguoti."
Triukus galvoja ir Piratas
Filipas pasakodamas apie Pirato triukus, teigia, kad cirko arenoje yra daug nesurežisuotų dalykų. Kuo arčiau sezono pabaigos, tuo labiau Piratas prisifantazuoja įvairių dalykų.
"Pusę triukų Piratas pats sugalvoja, - sako treneris. - Jis žaidžia ir to žaidimo metu prisisigalvoja įvairių dalykų, man belieka tik juos užfiksuoti. Pavyzdžiui, kamuolio sukimą jis pats sugalvojo, aš niekada net nebūčiau pamanęs, kad jis galėtų taip padaryti. Tik norėjau išmokyti jį numušti žiūrovams kamuolį, o jis ėmė jį sukti.
Kartais bandai "išlaužti" kažkokį triuką, o jis paima ir pakeičia jį savaip. Aišku, jis taip daro, kad jam būtų patogiau, bet jo pasiūlymai yra geresni, nes tai atrodo natūraliau.
Būna ir kuriozų. Atrodo, kad triukas labai sudėtingas ir jo reiks mokyti ilgai ilgai, o jis paima ir padaro per porą dienų. O kartais triukas būna pats paprasčiausias, bet tu niekaip negali jam išaiškinti, ko nori".
"Būk geras, nors ką nors padaryk..."
Paklaustas, ar Piratas darytų triukus, jei būtų sotus, Filipas papasakojo istoriją, kai kartą į muziejų buvo atvykęs Lietuvos prezidentas ir kiti aukšti pareigūnai. Buvo po penkių valandų vakaro, Piratas jau buvo atlikęs keturis pasirodymus prieš tai, prisivalgęs žuvies ir nuėjęs ilsėtis.
"Bijojau, kad nieko nesigaus, todėl prieš išeidamas į areną paprašiau: "Piratai, būk geras, nors ką nors parodyk". Išbėgom, dirbo fantastiškai, bandžiau paskatinti, bet jis neėmė žuvies. Ir visą pasirodymą nė vienos žuvelės nesuvalgė. Tačiau kitą dieną jis "paprašė" poilsio dienos."
Iš ryto Piratas taip pat gauna truputį žuvies, vitaminų, o po to Filipas jį truptėlį pamankština, leidžia palakstyti.
"Liūtai labai mėgsta ilgai miegoti. Jeigu jo nepažadini, tai būna taip, kad reikia eiti į pasirodymą, atidarai vartus ir matai, kad "meškis", visas pūkuotas, dar nebuvęs vandeny, miega. Jis žiūri į tave nustebusiom akytėm - "ko tu nori iš manęs?"
"Žmona žino, kad esu "prie meno"
"Tėvas didžiuojasi mano darbu, - atsako Filipas, paklaustas, kaip artimieji vertina jo pavojingą darbą. - Ypač tada, kai apie mane rašo spaudoje. O mama sunkiai atlaiko pasirodymus, treniruočių apskritai niekada nežiūri. Dažniau ateina žmona su sūnumi. Žmonai sunku dėl to, kad būna atvejų kaip su sugedusiu telefonu - vienas vienam pasakė, kitas - kitam, o kol iki jos ateina, man būna "viskas" nukąsta ir aš guliu reanimacijoje. Manau, ji bijo, bet to niekada neparodo. Ji stebuklingas žmogus, visada šypsosi, kas bebūtų. Jei man nesiseka darbe, aš negaliu "išsikrauti" ant gyvūnų, nes tada viską visam laikui sugadinčiau, gali būti taip, kad gyvūnas niekada nebedarys kažkokio triuko, nes jis jam asocijuosis su mano pykčiu. Jie dideli bailiai. Nesvarbu, kad dideli ir agresyvūs, bet didesnio bailio už juos turbūt neįmanoma rasti. Tad tenka "išsikrauti" šeimoj. Bet Andželika puikiai laikosi, žino, kad esu "biškį prie meno" ir man atleidžia."
Kelionės mašina į niekur
Laisvu nuo darbo laiku Filipas studijuoja Vytauto Didžiojo universitete gamtos mokslus, leidžia laiką su šeima ir draugais. Mėgiamiausias užsiėmimas - važinėtis mašina.
"Labiausiai mėgstu vairuoti mašiną naktimis, - sako jis. - Sėsti už vairo ir tiesiog važiuoti, be tikslo, nesvarbu, kur. Jei vasarą ir finansai leidžia, tai net už Lietuvos ribų, nors ir vienai nakčiai."
Nors mašinoje mėgsta klausytis šiuolaikinės techno muzikos, šiaip klauso seno rusiško roko - "Akvariumo", "Kino".
"Nuo vaikystės svajojau būti lakūnu, bet žinau, kad dėl kai kurių priežasčių negalėčiau juo būti. Bet be kerasino kvapo ir šiandien negaliu gyvent. Pas mus šeimoj jau tokia lyg ir tradicija susiformavo - į kokią šalį beatvyktumėm, važiuojam iki oro uosto pasižiūrėti".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą