- Už meilę muzikai turiu būti dėkingas savo mamai. Baigiau vaikų muzikos mokyklą, fortepijono klasę, tada įstojau į S. Šimkaus konservatoriją, grojau trimitu. Baigęs vėl rinkausi muzikos studijas Muzikos akademijoje ir toliau pūčiau trimitą. Man tai vienas nuostabiausių instrumentų. Nors mano draugai laisvalaikiu klausosi techno ar kito stiliaus muzikos, - aš renkuosi trimitą. Tačiau gero sūnaus duoklę atidaviau ne tik mamai. Mano tėtis - "tiksliukas", jam labai artimas sportas. Nenorėdamas nuvilti tėčio, penkerius metus lankiau gimnastiką ir žaidžiau lauko tenisą. Dėl šios sporto šakos buvau pametęs galvą, treniruodavausi ištisas valandas. Kartais dabar su tėvais pajuokaujame, kad esu labai taisyklinga jų abiejų formulė. Darbas radijuje labiau susietas su tiksliaisiais mokslais, o darbas studijoje ir grupėje - muzikiniai dalykai. Dievui galiu padėkoti už du pačius gražiausius dalykus gyvenime: už muziką ir moteris. Deja, muzika - pirmoje vietoje, tegul nepyksta moterys.
Prieš ketverius metus vienu metu dirbai ir radijuje, ir laikraštyje.
- Tuo metu darbas "Lalunoje" man užimdavo nedaug laiko, tik keletą dienų per savaitę. O aš esu toks žmogus, kuris nemoka nieko neveikti, tai pradėjau ieškoti papildomo darbelio. Taip atsidūriau pas jus, "Vakarų eksprese". Rašiau, rašiau, kol vieną dieną supratau, kad našta per sunki. Man patinka rinkti informaciją, bendrauti su žmonėmis, bet rašyti... Ir kai tik po kelių mėnesių atsirado galimybių gauti daugiau darbo radijuje, su laikraščiu atsisveikinau.
Kiek Tavo gyvenime reiškia pinigai?
- Man labai įdomu juos uždirbti. Gyvenimas yra tarsi žaidimas, kuriame turi surinkti tam tikrą skaičių taškų. Tie taškai vadinami pinigais. Bandai perprasti žaidimo taisykles ir surinkti kuo daugiau taškų. Bet sąvoka "daug pinigų" kiekvienam žmogui yra labai skirtinga. Prisimenu save studentą, kai džiaugdavausi turėdamas pinigų pasėdėti su draugais gerame bare ar klube. Dabar man to nebeužtenka. Kuo daugiau metų, tuo labiau galvoji apie ateitį, kuri planus. O jiems realizuoti reikia pinigų.
Ar esi patenkintas tuo, ką pavyko iki šiol pasiekti?
- Nesigailiu dė nieko šiame gyvenime, nes esu šiuo metu ten kur esu. Nesu kalėjime, turiu abi rankas, kojas, mano tėvai sveiki. Gyvenu su mylima mergina, rūpinamės savo mažyčiu kačiuku. Turiu mėgstamą darbą, turiu muziką. O visą kita pasidarysiu pats.
Bendrauji su žinomais dainininkais, ar atsiveria jie tau kaip žmonės?
- Ne su visais, bet su dauguma iki darbo pradžios sėdime porą valandų ir plepame, baigęs darbus dar tiek pat laiko praleidžiame kartu. Apie juos žinau tikrai labai daug, tačiau aš kaip kunigas - išklausau, ir visa informacija nusėda giliai manyje.
Kuo svajojai būti vaikystėje?
- Kosmonautu. Juk animaciniuose filmukuose visi herojai skrido į Mėnulį arba į Marsą. Tai kaip galėjau svajoti būti kuo nors kitu? Ir mano svajonės išsipildė. Kasdien skrendu į Mėnulį, juk "Laluna" - lietuviškai Mėnulis.
Moki džiaugtis gyvenimu?
- Esu nepataisomas optimistas. Ir niekaip nesuprantu pesimistų. Juk mes visi taip pat atėjome į šį pasaulį, visi išeisime. Tai kodėl gyventi liūdesy ir ašarose, jeigu galima šypsotis ir net tragedijas pasitikti filosofiškai?
Depresijos skonio nepažįsti...
- Užeina liūdesys, bet depresijos tikrai nepažįstu. Kai neturiu nuotaikos, stengiuosi niekam nelįsti į akis. Tada pabūnu su savimi, pasišneku, susirikiuoju mintis, ir vėl viskas būna gerai. Pagal statistiką, moterys labiau linkusios į depresiją. Mat dailiosios lyties atstovės per dieną turi pasakyti apie 20 tūkst. žodžių, o vyras - tik apie 7 tūkst. Labai svarbu savo energiją išmesti į orą, išsikrauti, išsitaškyti, tada nekamuos nei liūdesys, nei depresija.
Ar išties vyrai ir moterys tokie jau skirtingi?..
- Labai skirtingi. Bet ne kaip šuo ir katė, o kaip varna ir balandis: abudu - paukščiai, bet skirtingų rūšių. Net cheminiai procesai vyro ir moters organizme vyksta skirtingai. Domiuosi tais dalykais ir priėjau išvadą, kad vienintelis būdas šeimoje išsaugoti taiką - suprasti vienas kito skirtumus. Užtenka tik tarstelti moteriai, kad ji kvaila, nes nemąsto taip, kaip vyras, - ir karas garantuotas. Apie tai lengva kalbėti, o gyvenime viskas sudėtingiau. Dažnas vyras, ieškantis kompromiso šeimoje, laikomas nevyrišku, pamintu po padu.
Auginate kačiuką. Užvaldo noras rūpintis, globoti, tiesa?..
- Kalbą kreipiate vaikų link. Iš tiesų norime. Bet mudu su Vaida esame tokie, kad pirmiausia turime sukurti namus ir žinoti, kad gimęs vaikelis gaus viską, ko jam reikia. Vaikų norėčiau turėti gal penkis, gal daugiau, bet norai yra norai. Aš ir pilyje norėčiau gyventi. Vaikai yra didžiulė investicija. Man labai malonu lankyti savo tėvus, pietauti drauge, iškylauti. Jaučiu kaifą, ir jie labai patenkinti. Norėčiau, kad ir mano vaikai mane senatvėje lankytų ne iš pagarbos ar reikalo, o iš meilės.
Supratau, kad Tavo tėvai - tolerantiški žmonės. Ar visose situacijose pritardavo Tavo sprendimams? Kaip dėl merginų?
- Labai daug draugių neturėjau. Buvo pirmoji meilė, kuri sudaužė mano jauną naivią širdį. Ją tėvai pažinojo. Antra mergina, pristatyta jiems, yra Vaida. Tikiuosi, jog paskutinė. Tėvai niekada nesikišo į mano gyvenimą, negadino nuotaikos pamokymais. Jie gerbia mano apsisprendimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą