Steponas Dabulskis: "Atgimsta užmiršta Klaipėdos istorija"
Steponas Dabulskis: "Atgimsta užmiršta Klaipėdos istorija"

"Mes bandome atgaivinti, patikslinti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir pateikti ją visuomenei. Ją galima išgirsti autentiškoje Girulių baterijoje", - sako Klaipėdos karybos istorijos klubo, baterijos-muziejaus "Memel Nord" kolektyvo narys Steponas Dabulskis.

Prieš porą metų jis ir dar keli entuziastai sugalvojo ištyrinėti Girulių bateriją. Pajūrio regioninio parko darbuotojai leido naudotis patalpomis ir sutiko, kad jie čia įsikurtų. Čia jau buvo laikoma keletas radinių, susijusių su II pasauliniu karu ir Klaipėda.

"Tad mes nusprendėme ir patys po truputį čia kaupti eksponatus, susijusius su šiuo neramiu laikotarpiu", - sakė Steponas, kartu su bendražygiais tvarkantis įtvirtinimus, pritaikantis juos ekspozicijoms ir žmonių lankymuisi.

Vienas iš artilerinių blokų Europos Sąjungos paramos dėka buvo sutvarkytas, įvesta elektra, įrengti informaciniai stendai apie Pajūrio regioninį parką.

Baterija ypač pasitarnavo miesto gynybai, kai Klaipėda buvo apsupta devynių kilometrų spinduliu. Ji padėjo ne tik ginti oro erdvę nuo bombardavimo, bet ir apšaudė miesto prieigose buvusį priešą.

"Norime, kad ši vieta taptų nauju muziejumi, kuriame žmonės sužinotų apie šių įtvirtinimų bei Antrojo pasaulinio karo istoriją. Tyrinėdami šią bateriją ir Klaipėdos apylinkes sukaupėme nemažai eksponatų, susijusių ir su kitais įtvirtinimais. Ypač vertinga eksponatų dalis buvo rasta netoliese tyrinėjant buvusią čia gyvenusios įgulos atliekų duobę. Ekspozicijoje atsirado vyno, alaus, brendžio, šampano, kvepalų butelių, prietaisų, rašalinių, vaistų buteliukų, šukų, dantų šepetukų su karių inicialais, menzūrėlių bei indų, šukių. Šie eksponatai parodo, koks svarbus dėmesys buvo skirtas karių buičiai. Pedantiški, prisižiūrintys vokiečių kariai turėjo net ir kremo nuo rankų suskirdimo. Ypač įdomi alaus tara su ženklais, liudijančiais, kad ji priklausė būtent Klaipėdos krašto vartotojams. Yra net vienas limonado butelis su ant kamštelio nutrinta žydų žvaigžde.

Tarp eksponatų - termosai maistui, dujokaukės, krosnelės, įvairaus kalibro gilzės, šepečiai patrankų vamzdžiams valyti, pabūklų liekanos, karinės technikos detalės, karių ekipuotės dalys, šalmai. Ne ką mažiau svarbus radinys yra prieš porą metų kolegų aptiktas priešlėktuvinio pabūklo vamzdis. Tai labai retas ir vertingas eksponatas, kurių pasaulyje beveik nėra išlikę. Tai vienas reikšmingiausių Europoje pastarojo meto radinių, susijusių su Antruoju pasauliniu karu", - pasakoja S. Dabulskis.

Tyrinėja karinį paveldą

Pagrindinė Klaipėdos karybos istorijos klubo veikla - atkurti kurį nors istorinį karinį laikmetį. Pavyzdžiui, inscenizacijomis rekonstruoti Antrojo pasaulinio karo mūšius. Klubas iki pat šiol atkūrinėja ir Napoleono armijos Lietuvių pulką.

"O mes, kaip atskira klubo sekcija, bandome tyrinėti Lietuvos karinį paveldą. Didžioji jo dalis atsirado dvidešimtame amžiuje. Žymiausia yra Kauno tvirtovė su savo fortais, taip pat įdomūs Vilniuje statyti Lenkijos kariuomenės įtvirtinimai. Labai įspūdingi ir įdomūs savo statybų mastu ir konstrukcija yra Molotovo linijos įtvirtinimai, kurių Lietuvoje gali būti apie du šimtus", - sakė pokalbininkas.

Tarp įdomių objektų, žinoma, yra ir Klaipėdos įtvirtinimai, kurie buvo statomi prieš karą.

Ypač vertinga eksponatų dalis buvo rasta netoliese tyrinėjant buvusią čia gyvenusios įgulos atliekų duobę. Ekspozicijoje atsirado vyno, alaus, brendžio, šampano, kvepalų butelių, prietaisų, rašalinių, vaistų buteliukų, šukų, dantų šepetukų su karių inicialais, menzūrėlių bei indų, šukių. Tarp eksponatų - ir termosai maistui, dujokaukės, krosnelės, įvairaus kalibro gilzės, šepečiai patrankų vamzdžiams valyti, pabūklų liekanos, karinės technikos detalės, karių ekipuotės dalys, šalmai.


Ginkluoti ligi dantų

1939 m. Kuršių nerijoje, Rasytės kaime, jau stovėjo paskutinė pakrančių apsaugos artilerijos baterija, tad prijungus Klaipėdos kraštą prie Vokietijos, Kopgalyje (Memel Sud) ir Giruliuose (Memel Nord) nuspręsta pastatyti naujas pakrančių apsaugos artilerijos baterijas. Tačiau kitaip nei Giruliuose, Kopgalyje buvo pastatytos tik betoninės platformos pabūklams. O patys įtvirtinimai įgulai bei amunicijai nebuvo spėti pastatyti, tad kareiviai gyveno išsikastose žieminėse.

Girulių bateriją buvo spėta užbaigti, tad šiuose bunkeriuose gyvenimas buvo sutvarkytas patogiai: su dušais, tualetais, dvylikos gultų kambariais bei karininkams skirtomis patalpomis. Baterijoje gyveno apie penkiasdešimt žmonių, gali būti, kad jie keitėsi pamainomis.

Gyvenamosiose patalpose buvo radiatoriai, medinės grindys, katilinė ir ventiliacija. Patalpos buvo atskirtos betoninėmis durimis, kai kur buvo ir metalinės, kurios atskyrė sviedinių sandėlius ir turėjo apsaugoti nuo galimo sprogimo. Vykstant cheminei atakai, kiekviena baterijos patalpa galėjo būti užsandarinta, į ją būtų tiekiamas išvalytas oras. Dienos šviesą kareiviai galėjo išvysti ir per langus, kurie buvo įrengti gyvenamosiose patalpose.

Atėję žmonės gali patys su žibalinėmis lempomis patyrinėti tamsiausius bunkerio kampelius ir galbūt surasti paslaptingus tunelius, kuriuose jau esą ne vienas turistas pasiklydo.

Baterijoje "Memel Nord" buvo sumontuoti keturi artileriniai pabūklai, nuimti nuo senų karo laivų. Jie šaudė penkiolikos kilometrų spinduliu - tiek į jūrinius, tiek ir į sausumos taikinius. Vėliau pastatyti priešlėktuviniai pabūklai "Flak 40" galėjo efektyviai šaudyti net iki 20 kilometrų spinduliu. Baterija ypač pasitarnavo miesto gynybai, kai Klaipėda buvo apsupta devynių kilometrų spinduliu. Ji padėjo ne tik ginti oro erdvę nuo bombardavimo, bet ir apšaudė miesto prieigose buvusį priešą.

"Žinomi atvejai, kai ši baterija apšaudė sovietų aviacijos bazę, buvusią net šalia Palangos", - sakė S. Dabulskis.

Uždara zona

Girulių baterija buvo nemažas įtvirtinimų kompleksas su įvairios paskirties statiniais. Be to, šis kompleksas buvo apsuptas gynybinių apkasų, skirtų teritorijos apsaugai. Kompleksą sudarė du artileriniai blokai, kuriuose buvo sumontuota po du pabūklus. O jų viduje įrengtos patalpos amunicijos sandėliams ir įgulai.

Tarp artilerinių blokų buvo pastatytas ugnies kontrolės postas, kuris liaudyje labiau žinomas kaip "Juodoji tvirtovė". Skirtingai nei dabar, šis statinys buvo po kopa ir jo funkcija buvo stebėti jūrą, užfiksuoti taikinius ir perduoti taikinių koordinates pabūklų pozicijoms.

Teigiama, kad 2009-aisiais aptiktas priešlėktuvinio pabūklo "Flak 40" vamzdis yra labai retas ir vertingas eksponatas, kurių pasaulyje beveik nėra išlikę. Tai esąs vienas reikšmingiausių Europoje pastarojo meto radinių, susijusių su Antruoju pasauliniu karu.


Dabartinėje "Žuvėdros" stovyklos teritorijoje yra du bunkeriai. Tai - artilerijos sandėlis bei techninis bunkeris, kuriame buvo elektros generatoriai, tiekę elektros energiją visai baterijai. Ten dar yra išlikęs vandens gręžinys, kurio vanduo iki šiol naudojamas stovyklos reikmėms.

Be šių priešlaivinių baterijų, buvo nurodyta pastatyti šešias priešlėktuvines baterijas, kad saugotų nuo priešų atakų miesto oro erdvę. Atskrendantys priešo lėktuvai buvo apšaudomi nenutrūkstama priešlėktuvinių baterijų ugnimi, kurių sviediniai retai kada tiesiogiai pataikydavo į lėktuvą, tačiau sproginėdami šalia pažeisdavo lėktuvus tiek, kad jie toliau nebegalėdavo atlikti savo užduoties.

Kad galėtų efektyviai sulaikyti priešo lėktuvus, šios baterijos buvo pastatytos aplink miestą žiediniu principu, kiekviena apginkluota keturiais priešlėktuviniais pabūklais. Pirmoji baterija stovėjo netoli šiaurinio molo Melnragėje, buvusiame moterų pliaže. Kita buvo Tauralaukyje, dar kita Lelių kaime, o dar viena - Gedminuose, prie dabartinės bendrovės "Klaipėdos kranai" teritorijos. Dvi paskutinės buvo Smiltynėje - viena netoli Kiaulės Nugaros salos, o kita prie jūros, tarp Naujosios ir Senosios perkėlų.

1940-aisiais, kai buvo užimta Prancūzija, Norvegija, nutarta Girulių bei Kopgalio įgulas su pabūklais perkelti į šias šalis. Palei visą Atlanto vandenyno pakrantę buvo statomi nauji įtvirtinimai, vėliau pavadinti Atlanto siena, kurios paskirtis buvo sulaikyti galimą sąjungininkų išsilaipinimą. Taigi nuo 1940 m. šiuose Girulių įtvirtinimuose nestovėjo jokie pabūklai. Tik 1944 m. buvo nuspręsta miesto oro erdvės gynybą sustiprinti naujais galingais priešlėktuviniais pabūklais "Flak 40".

Prie vieno pabūklo, sveriančio 17 tonų ir "maitinamo" elektra, triūsė trylika žmonių. Tai buvo labai galingas ir modernus pabūklas. Šie pabūklai miestą gynė iki pat 1945-ųjų sausio pabaigos, kol jį užėmė sovietinė kariuomenė. Tuomet sovietai šiuose Girulių įtvirtinimuose įrengė savo pakrančių apsaugos artilerijos bateriją, ginkluotą pabūklais. Ji veikė iki 1955 metų, kai atsirado modernesnių raketinių sistemų.

Iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo zona, kur stovėjo įtvirtinimai, buvo neprieinama civiliams gyventojams, juose su pertraukomis įsikurdavo pasieniečiai.

Vyks renginiai, parodos

Praėjusią vasarą unikaliame gelžbetoniniame statinyje, vieninteliame tokiame Lietuvoje, matėme Vlado Bagdono režisuotą spektaklį "Karas ir jūra", kuriame epizodinius vaidmenis atliko Klaipėdos karybos istorijos klubo nariai. Siužetas gimė remiantis autentišku jauno vokiečių kareivio, kuris 1942-1945 m. perėjo visą Rusiją, laišku. Jis rašė, kad jo karas baigėsi kažkurioje Klaipėdos baterijoje, kur su bičiuliais išsilaikė 114 dienų - ilgiau negu po to laikėsi Berlynas.

Dabar vienas iš artilerinių blokų Europos Sąjungos paramos dėka buvo sutvarkytas, įvesta elektra, įrengti informaciniai stendai apie Pajūrio regioninį parką. Dabar bunkerį prižiūri, tvarko ir atėjusiems žmonėms ekspozicijas rodo bei apie jas pasakoja Klaipėdos karybos istorijos klubo nariai ir kiti entuziastai. Žinoma labai daug prisideda savanoriai, kurie be užmokesčio padeda tvarkyti įtvirtinimus. Nemažai eksponatų padovanoja žmonės, šiuo laikotarpiu besidomintys asmenys bei kolekcionieriai. Lankytojai irgi nemažai papasakoja apie šių bunkerių istoriją sovietiniu laikotarpiu.

Atėję žmonės gali patys su žibalinėmis lempomis patyrinėti tamsiausius bunkerio kampelius ir galbūt surasti paslaptingus tunelius, kuriuose jau, anot pokalbininko, ne vienas turistas pasiklydo.

"Mūsų tikslas - kad ši vieta pasitarnautų tos Klaipėdos istorijos dalies pažinimui, kuri yra nepelnytai užmiršta. Kai kurie mūsų muziejaus eksponatai eiliniam žmogui nelabai suvokiami ir suprantami, tad stengsimės kuo daugiau apie juos papasakoti. Vis dėl to žmonėms yra įdomesnė čia gyvenusių karių buitis, tad tam skirsime nemažai dėmesio, bandysime atkurti net kai kurias gyvenamas patalpas. Taip stengsimės, kad čia vyktų ne vien ekskursijos, bet ir visokie renginiai, parodos", - sakė S. Dabulskis.

Bendradarbiaujant su Pajūrio regioniniu parku ir Klaipėdos foto mėgėjų klubu "Fotoburė" jau yra paskelbtas fotokonkursas "Karinis paveldas - praeities atspindžiai". Jo metu bus renkamos geriausios nuotraukos parodai, įsikursiančiai Girulių baterijoje. Konkursas tęsis iki pavasario, o vasarą jau bus visuomenei pateikta ir pati paroda. Daugiau informacijos galima rasti http://fotobure.lt/konkursas.

Planuojama tvirtovės duris atviras lankytojams palikti vasaros savaitgaliais, o gal net ir darbo dienomis.

"Mūsų tikslas - kad ši vieta pasitarnautų tos Klaipėdos istorijos dalies pažinimui, kuri yra nepelnytai užmiršta", - teigia Steponas Dabulskis
Sidebar placeholder