- Mums pats darbymetis. Jis prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki rudens. Smagu, kad klaipėdiečiai daugiau dėmesio skiria savo namo, kavinės, firmos aplinkai. Šią savaitę padėjom puošti aplinką daugeliui žmonių, atvažiavusių pas mus išsirinkti gėlių, žalumos, skirtos papuošti aplinką prie namų, balkoną ar mažytį žemės lopinėlį po langu. Be šių darbų, dar rengėm apželdinimo projektus kavinei ir parduotuvei. Lietuviai jau pajuto, kad reikia pasitikėti želdinių specialistais: galima taip sutvarkyti aplinką, kad žemės lopinėlis visais metų laikais bus žalias. Tik tam reikia specialių žinių. Juk ne visi žino, kad ir spygliuočiai žydi, puikiai dera lietuviškoje žemelėje rododendrai, lauravyšnis. Mūsų senoliai jautė didelę pagarbą medžiui, tikėjo, kad medžiai turi sielą. Todėl sodininkai stengiasi nuoširdžiai patarti, kokį augalą, kokį medelį geriau sodinti, paaiškina, kokią jėgą skleidžia vienoks ar kitoks augalas. Pavyzdžiui, lazdynas, šermukšnis apsaugo nuo piktų jėgų, o, va, kaip teigia mitologija, - ant juodalksnio pasikorė velnio motina, o iš karklynų launės vogdavo vaikus. Apskritai kiekvienas medis atitinkamai veikia žmogų: vienam gera ąžuolyne, kitam - atsirėmus į pušį ar beržą...
- Ko žmonės pageidauja dažniausiai?
- Vieni nori susikurti rojų savo žemės slypely, kitiems reikia mistikos, dar kiti pageidauja romantikos. Beje, galime sukurti darželį ir iš bulvių, svogūnų ir kitų daržovių, jas pasodinę pagal aukštį, spalvas.
- Kas paskatino pasirinkti specialybę, susijusią ne tik su gamtos romantika, bet ir su žeme?
- Lietuva iki karo buvo garsi sodais, parkais, tačiau ilgą laiką Lietuvai nereikėjo želdinių specialistų, ši specialybė nevertinta. Tik neseniai pradėti ruošti želdinių dizaineriai. Šią specialybę įsigijau Klaipėdos aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Beje, žadėjau mokytis buhalterijos. Bet vyras Joranas paskatino pasirinkti želdinių dizainą. Gerai, kad jo paklausiau. Aš gimiau ir augau Melnragėje. Jau nuo mažens mėgau dovanoti gėlių puokštes. Buvau gal trejų metukų, kai sudėliojau pirmą puokštę. Augdama gamtos prieglobstyje anksti pajutau medžio galią žmogui. Aš puikiai atsipalaiduoju pušyne. Atsiremiu į pušį ir pajuntu gerų jausmų bei minčių antplūdį. Medžiai suteikia jėgų, tik reikia pačiam pajausti, kuris iš jų yra tavasis. Esu įsitikinusi, kad Dievas norėjo, jog mano misija būtų puošti žemę. Tai supratau lankydamasi parapsichologų kursuose Klaipėdoje ir Vilniuje. Bendravimai su parapsichologų specialistais padėjo man geriau suvokti savo galimybes ir paskirtį gyvenime.
- Jūs tikite likimu?
- Tikiu. Jei kreipiesi į Dievą be piktų kėslų, Dievas padės. Tačiau didžioji dalis gyvenimo priklauso nuo paties žmogaus.
- Ar turite svajonę, kurią žadate žūtbūt įgyvendinti?
- Mano gyvenimo svajonės išsipildo: norėjau gyventi prie jūros - ir gyvenu, norėjau turėti sūnų - jam jau penkeri. Jis išvaizda panašus į tėtį, o charakteris - mano. Beje, žinojau, kaip atrodys mano sūnus. Svajojau būti naudinga gyvenime - ir esu.
- Kur jūs geriausiai pailsite?
- Didžiausias malonumas - kūryba. Tad puikiai pailsiu ir projektuodama. Patinka keliauti. Įsimintina kelionė buvo po Rytų Vokietiją. Daug skaitau. Mėgstamiausi kūriniai - istoriniai romanai, parapsichologinė literatūra.
- Kuo įdomus žada būti šis savaitgalis?
- Šį savaitgalį dirbsiu, bet kitą turėsiu laisvą. Su šeima lankysimės pas draugą Aleksą Pašilį, gyvenantį Giruliuose. Aleksas turi ekstrasensinių galių. Taigi užsiimsime "raganavimu". Tai puikus laiko praleidimas ir mano pomėgis.
- Vasarą jums darbymetis. Apie kokias atostogas svajojate?
- Manau, kad greitai ateis laikas, kai klaipėdiečiai kurs žiemos sodus. Tuomet visais metų laikais bus daugiau darbo. O kol kas turiu sugebėti užsidirbti pragyvenimui žiemą bei atostogoms, kurios bus tuomet, kai jau dauguma bus ir užmiršę ilgesnio poilsio malonumus. Kada nors norėčiau nuvažiuoti į Indiją ir susitikti su Sai Baba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą