Atšventėme vestuves ir susilaukėme mažylio. Aštuonių mėnesių nėštumo buvau gyvybinga, ir pirma jaunų žmonių šventė birželio 7-ąją dieną buvo graži, įspūdinga - ir pašokome, ir pakvailiojome - proto ribose, - juokiasi Vaida, į sutuoktuves su Škotijos Edinburgo "Hearts" klubo futbolininku Deividu Česnauskiu sukvietusi visus artimuosius, net devyniasdešimtmetes močiutes.
Auginote savo broliuką, tad motiniškos patirties turite; kodėl nusprendėte pagyventi pas mamą?
Kai pristačiau nėštumo sertifikatą savo darbdaviams Edinburge besikuriančiame Lietuvos ūkio banke ir apsilankiau ligoninėje, pamačiau, kad požiūris į emigrantus yra kitoks. Gydytoja pasiteiravo, ar aš nesu lenkė (mat Škotijoje jų daug, ir užima darbo rinką), o tiriant mane echoskopu kažko ten nesimatė, ir tas jos ištartas "Not" ("Ne!") privertė mane apsiašaroti ir paskambinti mamai. Be to, Deividui reikėjo ruoštis sezonui sporto stovykloje, nenorėjau likti viena, o savam krašte viskas įprasta, ir žinai, ko gali tikėtis.
|
| "Jeigu nori išlaikyti santykius, vyras ir žmona turi būti kartu", - sakė Vaida Grikšaitė- Česnauskienė |
Sakėt, Deivido gimimas buvo lauktas, bet vis tiek netikėtas?
Labai norėjau lėliuko. Pamačiusi kur parduotuvėje - susigraudindavau. Kai gimė, negalėjau patikėti, kad tas jautrutis, gležnutis, gražutis vaikelis yra tikrai mano. Net bijojau paimt jį ant rankų. Buvome sutarę, kad Deividui skambinsiu tik tada, kai jau vyksiu gimdyti. Išvydau atskubėjusio akis... tokių niekada nepamirši. Jis man paskaitė moralą ir padrąsino, kad moku rūpintis kūdikiu.
Na, dabar Deividas dar negali kasdien keisti vystyklų, atvažiuoja kaip svečias paliūliuoti vaikelio. Bet, spaliui baigiantis ir pakrikštiję Deividuką (krikštatėviai bus mūsų abiejų tėveliai), grįšime į Edinburgą. Skaičiau, kad kaipsyk keturių mėnesių lėliukai pradeda domėtis tėčiais.
Veik dvejus metus gyvenate Škotijoje; kaip jums ten sekėsi?
Ten lyja, vėjuota, tik žiemą nebūna sniego. Škotai - gyvi anekdotai, bet sijonus dėvi tik per didžiąsias nacionalines šventes. Pagyventi jaunai svetur, išbandyti save kitoje šalyje - kodėl gi ne? Deividui sakiau, kad esu energinga, nenulaikys manęs narvelyje, noriu siekti karjeros, kad būčiau įdomi ir lygiavertė jam. Iš pradžių įsidarbinau keturaukštėje "Harvey Nichols" parduotuvėje žinomos dizainerės Amandos Wakeley konsultante. Iš pradžių į futbolininko draugę žiūrėjo nepatikliai, bet aš įrodžiau, kad esu darbšti. Škotai į darbą žiūri "atsipūtę", niekur neskuba. Beje, Deividas yra tos parduotuvės klientas, ir man labai patiko, kad darbuotojai taip gražiai bendrauja su lankytojais. Pasiturintiems žmonėms į atskirą patalpą konsultantai suneša visą drabužinę matuotis. Per pusę metų buvo smagu pažinti škotus, suprasti, kad viską turi susirasti pats, ant padėklo pasiūlymų niekas tau neatneš. Parduotuvė organizuoja sezono madų šou, tad pamačius, kad renkamos merginos pasirodymui, man užteko drąsos pasisiūlyti būti modeliu; ir jau tris kartus dalyvavau kolekcijų pristatymuose.
Modeliai kaip vienas sako, kad tas darbas subrandino, išmokė pažinti žmones. Bet ar galima kūnu spinduliuoti charizmą, ar tas darbas modelio nenuasmenina?
Aš buvau nuvykusi mėnesiui į Paryžių pabandyti modelio darbo, bet labai greit sugrįžau į Lietuvą dirbti stiuardese. Man buvo jau nebe 14, o 23 metai, ir, aišku, negalėjau tikėtis, kad tik nuvažiavus visa bus "super" ir dideli pinigai. Darbų turėjau, svarbu turėti "gerą veidą" ir laiku atsidurti reikiamoj vietoj, bet atlygį išleisdavau pragyvenimui. Man patinka vaikščioti podiumu, fotografuotis, bet norėjosi socialinių garantijų ir stabilumo. Ir tėčio liga paskatino nusėsti, ir modelio darbą pasilikau laisvalaikiui.
Lėktuvai - irgi mano aistra, bet dirbant stiuardese, aukščiau padangės kilti nebėra kur, tad apsidžiaugiau, kai po pusmečio atsivėrė galimybė gauti perspektyvesnį darbą banke.
Esate ambicinga?
Esu. Nebūsiu finansų genijus, bet man patinka bendrauti su žmonėmis. Tai supratau, kai dar dirbau SEB Vilniaus banke investavimo paslaugų vadybininke. Tada ir susipažinau su Deividu.
Kuo ypatingi esate vienas kitam?
Mes labai skirtingi. Jis - ramus, šeimyniškas, nesiekia dėmesio. Man gera su tuo žmogumi, nes pasitikime vienas kitu, jis man leidžia įkvėpti šviežio oro. Kai imu pavyduliauti, nuramina: "Neverta pavydėti. Tu esi mano moteris, man graži, esu su tavimi". Nors prisipažino, kad pirmą kartą mane pamatęs, tikrai neištarė: "Vau!" Jam patinka mano asmenybė ir natūralumas. Nepakęstų ilgų nagų ir trumpo sijono. Nesu iš tų moterų, kurios be galo puoselėja savo grožį, rengiuosi paprastai, bet turiu savo stilių. Jam patinka, ir nenori, kad būčiau kitokia.
Bet juk buvo dėl jūsų pametęs galvą, siekė jūsų?
Buvo, jeigu esam kartu. Aš veržlesnio būdo, greičiau užsidegu, jis mane nugesina. Spontaniški jo poelgiai? Nebent kai netikėtai kelioms dienoms atskrenda su mumis pabūti. Aš jam surengiau nerealų gimtadienio vakarą, nustebinau. Deivido draugai, aplankantys mus su šeimomis, juokiasi, kai komentuoju vyro žaidimą. Nesakyčiau, kad šimtu procentų nusimanau apie futbolą, bet žinau, kas man reikia žinoti. Juk iki sutikau Deividą, man patiko tik dailusis čiuožimas ir krepšinis.
Matau, kad Deividas po alinančių treniruočių yra be jėgų ir nebenori nieko. O man taip norisi išsikalbėti... Bet jis yra mąstantis žmogus, galvoja apie ateitį, nes futbolininko karjera trunka iki 35-erių metų. Tų futbolininkų, kaip ir modelių, yra visokių, bet mano vyras ne iš tų, kurie "mąsto kojomis".
Pagarsėję žmonės nebegali gyventi be aplinkinių dėmesio ir vieni džiaugtis savo pranašumais. Jus, atrodo, dėmesys tik trikdo.
Iš tikrųjų man užtenka to, ką turiu. Desperatiškai nesiveržiu priminti apie save, dar nesu tiek pasiekusi, nuveikusi, kad turėčiau ką įdomaus papasakoti. Iki 16 metų buvau savimi nepasitikintis bjaurusis ančiukas, naminis vaikas. Mano pareiga buvo pasiimti brolį iš vaikų darželio, prižiūrėti namus, paruošti tėveliams vakarienę. Su mama išrinkdavome džinsus, kedukus, treningiuką, ir jų man pakakdavo visai vasarai. Bet atėjo riba, kai nusibodo būti pravardžiuojamai "pagaliuku", troškau pasikeisti, tad nuėjau į Vaivos Tučkuvienės modelių kursus (kaip juokingai tai skamba dabar!). Ji pakeitė mane nuo A iki Z, sportišką stilių - į elegantišką. Pasikeitimas buvo staigus, ir mama mane palaikė, kai ką slėpėme nuo tėčio. Pirmas skrydis buvo į Maskvos modelių konkursą svečio teisėmis, paskui - konkursai "Mis Fortūna", "Mis Klaipėda", o pasisekimas juose man buvo tikras šokas, nors jaučiausi be galo laiminga. Nerealus tas pirmas interviu "Vakarų ekspresui", po to laimėjau "Mis Lietuva" karūną. Bet triumfo akimirkos išblėsta, lieka tai, kas gyvenime svarbiausia - meilė, sveikata, artimieji.
Ko išmokė ši patirtis?
Niekada nieko neprašyk ir nesiskųsk. "Ąžuolyno" gimnazijos dramos būrelio vadovė Audra Lenkauskienė išmokė scenoje atiduoti visą save, o Vaiva - ir per repeticijas atrodyti puikiai, nesvarbu, kad spaudžia aukštakulniai, pavargai - nerodyk neigiamų emocijų. Man be galo patinka būti ant scenos, aš "kaifuoju", tad svajojau būti aktore, tačiau pasirinkau teisės ir valdymo studijas (universali specialybė) Vilniaus Romerio universitete, nes man nepatinka laikinumas ir nežinomybė. Norėjosi nusileisti ant žemės.
Mėgaujatės motinystės atostogomis, bet jumyse jau spurda ir kiti troškimai?
Jaučiu gryną motinystės pilnatvę, nors Škotijoje motinystės atostogos trunka vos pusę metų. Aš ir nenusėdėčiau ilgiau namuose. Turiu draugių, bet geriausia draugė yra mama, ir nuolat jai skambindavau iš Edinburgo. Aš nemėgstu kritikos, bet mamai atleidžiu... Kai ji paragina savęs neužmiršti ir palepina, išleisdama valandai (ak, koks cinkelis!), grįžtu labai išsiilgusi savo vaikelio. Jis man atrodo paaugęs ir dar nuostabesnis.
Daug esu suplanavusi nuveikti, tik mano gyvenimas dažnai pasisuka 180 laipsnių kampu. Išleisdama iš gimdymo namų, gydytoja palinkėjo po dvejų metų sugrįžti ir vėl, prasitariau, kad visko gali būti. Noriu didesnės šeimos, nes žinau, ką reiškia augti su broliu, man labai brangus mūsų ryšys. Tikiuosi auginti bent tris vaikus, jeigu ne visą futbolo komandą, - juokėsi Vaida.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą