Mes, viešbučių vadovai, esame konkurentai, bet sykiu ir partneriai. Vieni už kitus sergame, smalsaujame, kaip sekasi, dažnai susitinkame. Mes irgi pastebėjome, kad viešbučių frontą Klaipėdoje laiko moterys. Praktiškai visų viešbučių direktorės yra moterys. Manau, todėl, kad moterys iš prigimties yra svetingos šeimininkės. Juk viešbučiai - tai svetingumo verslas. Jei moteris yra svetinga, jei ji savo namuose mėgsta svečius, - jai gerai seksis ir viešbutyje. Be to, čia reikia daug kruopštaus darbo, kaip ir namuose.
Kodėl būtent "Vecekrug"? Ką reiškia šis pavadinimas?
Taip vadinasi kalva, aukščiausia vieta Kuršių nerijoje. Išvertus iš kuršių kalbos "vecekrug" - tai "senoji smuklė". Ten kadaise yra buvusi smuklė, kurios vardu kalva ir pavadinta. Mums pasirodė, kad toks pavadinimas labai tinka, nes yra artimas šiam kraštui.
Beje, pavadinimą išrinkti buvo labai sunku. Rinkomės labai ilgai, net surengėme konkursą, kuriame dalyvavo draugai ir pažįstami. Bet vis tiek apsistojome ties šiuo variantu. Manau, neapsirikome, nes sulaukėme daug pagyrimų.
Kaip viešbučiui sekasi, radote savo nišą?
Tai pati pradžia, bet viskas klostosi gana neblogai. Atsidarėme labai greitai, visi tuo stebisi.
Klientų atsiliepimai geri, jiems patinka, kad viešbutis yra namų tipo, nedidukas. Taigi tam tikra niša yra. Džiaugiamės, kad mūsų pastangos buvo įvertintos - viešbučiui suteiktos keturios žvaigždutės.
Dauguma jūsų svečių - užsieniečiai. Ar svetimšaliai kaprizingesni už lietuvius?
Labiausiai mūsų viešbutį pamėgo skandinavai. Tačiau jei klientai ir pasako kokią pastabą, tai tik draugišką. Nei iš lietuvių, nei iš užsieniečių kokių nors didelių kaprizų dar negirdėjome, išskyrus vieną įdomų atvejį.
Kartą turėjome tokią grupelę žmonių. Paklausiau administratoriaus, kaip jiems sekėsi. Taip ir nesupratau, ar tai buvo juokas, ar rimtas pageidavimas, tačiau vienas klientas šiek tiek paniuro, kad negalėjo užsisakyti galvos masažo. Sakome, kad reikės apie tai pagalvoti - vadinasi, jau reikia ir tokių paslaugų...
Beje, sakoma, kad yra 10 ar 15 procentų klientų, kuriems apskritai neįtiksi... Taigi, nuo to niekas neapsaugotas.
Jau senokai sukatės versle, tačiau viešbučio direktorės pareigos - jums nauja sritis?
Taip, tačiau kai atsirado tokia galimybė, su malonumu čiupau šią idėją ir toliau ją įgyvendinu. Anksčiau dirbau privačiame versle.
Kokia jūsų profesija?
Esu baigusi technikos mokslus. Beje, specialybė man labai padėjo statant viešbutį... Atidžiai stebėjau statybas ir reiškiau savo nuomonę. Tiesa, susidūriau su skeptiška vyrų pozicija, neva ką čia moteris gali patarti, tačiau manęs "pagauti" nepavyko, nes šiuos dalykus aš išmanau.
Versle atsidūrėte atsitiktinai ar to kryptingai siekėte?
Taip susiklostė. Ieškojau, kur galėčiau save realizuoti. Jaučiuosi gerai, nors šiame darbe daug įtampos. Tai iš tikrųjų sunkus darbas, bet manęs tai nenustebino. Čia niekada nebus taip - pabūni ir ramiai išeini. Šiame versle nėra laisvadienių, viešbutis dirba ištisą parą. Čia nėra nei kalėdinių, nei naujamečių, nei dar kokių nors atostogų. Tuo metu krūviai kaip tik padidėja. Šeštadienį ir sekmadienį taip pat nepavyksta visiškai atitrūkti nuo darbo. Jei nesi viešbutyje, visada turi domėtis, kaip sekasi tavo kolektyvui, jei iškyla problemų - bandai jas spręsti. Juolab kad dabar pati pradžia. Vėliau, kai komanda įsidirbs, bus lengviau.
Jei jūsų paklaustų - jums svarbiau karjera ar šeima, ką atsakytumėte?
Tikrai ne karjera. Tačiau manau, kad jei ėmiesi kokio nors darbo, privalai jį padaryti gerai, negailėdamas jėgų. Arba jo imiesi, arba ne. Jau prieš tai turi pasirinkti.
Ką jums reiškia pinigai?
Pinigai suteikia laisvę. Pinigai - galimybė save realizuoti. Tai geros gyvenimo kokybės sąlyga. Tačiau vieną dalyką žinau labai gerai - jei nėra laimės, pinigai jos neatneš. Jei esi laimingas, pinigai tavo laimę sustiprins.
Ką veiksite, kai pagaliau galėsite išeiti atostogų?
Neseniai atradau slidinėjimo malonumą. Dar šiemet tikiuosi išvažiuoti kur nors į kalnus... Žmogus ištisai dirbti negali, pailsėti reikia, nes pervargus darbas pasidaro nebenašus. Keliauti su gera draugų kompanija man yra pats smagiausias dalykas. Puikiai pailsiu kelyje - sėdi į mašiną su draugais ir važiuoji... Puiku, kai nesi priklausomas nei nuo maršruto, nei nuo kelionės tikslo - važiuoji kur akys mato...
Neišvažiuosite šitaip iš Klaipėdos? Pavyzdžiui, į sostinę, kur daugiau erdvės?
Aš žaviuosi sostine, ten daugiau pramogų, renginių, spartesnis gyvenimo tempas, bet iš Klaipėdos tikrai nebėgsiu. Čia gimiau, užaugau, čia mano tėvai. Už Klaipėdą labai sergu. Šiek tiek nerimauju, kad Klaipėda "neišsikeltų" iš centro į bigus ir maksimas... Manau, kad miesto centras nusipelno daugiau dėmesio.
"Jei nėra kam darbo pavesti - pavedu jį sau"
Virgilijus Bagdžiūnas vienuolika metų dirbo viešbučio "Klaipėda" direktoriaus pavaduotoju, o dabar direktoriauja viešbutyje prie jūros - "Morenoje".
Ar jūsų viešbučio nenupūtė uraganas?..
Nors ir keista, uraganas mums buvo draugiškas ir nepadarė jokios žalos. Esame sveikut svekutėliai. Na, tik šiukšlių prinešė.
Per uraganą į viešbutį buvome priėmę nemažai žmonių. Kaip aš tą naktį nerimavau! Galvojau, ar visos durys, langai uždaryti, ar nieko nenutiks... Per "Anatolijų" dar dirbau viešbutyje "Klaipėda", tuomet padaryti nuostoliai buvo kur kas didesni - ir langai dužo, ir stogas buvo apgadintas.
Jums daug kas pavydėtų - kasdien matote jūrą.
Prie jūros visada malonu nueiti. Bet aš, kaip ir kiti klaipėdiečiai (Klaipėdoje gyvenu jau daugiau nei 30 metų), ne taip jau ir dažnai prisiruošiu... Tačiau per langą būtinai pasižiūriu, - šypsosi direktorius.
Vadovauti viešbučiui - sunkus darbas?
Tai toks darbas, prie kurio reikia priprasti. "Klaipėdos" viešbutyje buvo kas kita, ten didelis personalas ir iš tikrųjų reikėjo vadovauti... O čia - mažas viešbutis, mūsų kolektyve tik dvylika žmonių. Kita specifika. Reikia ne tik direktoriauti, jei nėra kam kokio darbo pavesti, tada pavedi jį sau.
Kiemą šluojate?
O ką - jei reikia, ir pašluoju. Man nesunku. Negražu, jei svečiai šiukšliną kiemą pamatys. Nelauksi gi kiemsargio, kol ateis vakare ar iš ryto. Būna, kad ir santechnika sugenda, tai pasiimu įrankius ir pataisau. Žodžiu, be administracinio darbo, sutarčių, užsakymų ir t.t., pasitaiko visokių ūkinių darbelių.
Randate kalbą su moterimis? Jūsų kolektyvas labai moteriškas.
Kiek esu dirbęs, visada kolektyvuose mane supdavo daugiausiai moterys.
Prieš ateidamas į viešbučių sritį dirbau valgyklų restoranų treste, ten vyrų irgi buvo mažuma. Bet aš jau pripratau, kad kai kur reikia nesikišti, kai kur patylėti, o kartais tiesiog būtina pasakyti...
Ar pasvajojate - jei turėtumėte savo viešbutį, koks jis būtų?
Visai nesvarbu, ar viešbutis savas, ar ne. Vis tiek reikia dirbti kaip sau. Kad ir klientai, ir savininkai būtų patenkinti.
Koks klientų komplimentas jums maloniausias?
Labiausiai paglosto širdį, kai klientai pas mus sugrįžta. Ir jie prie mūsų pripranta, ir mes prie jų.
Ar susimąstote, kad būtų gera bent kartą pabūti tiesiog viešbučio svečiu?
Kai lankausi užsienyje, būtinai apsistoju viešbučiuose. Profesinis smalsumas. O savame viešbutyje niekada negalėčiau pasijusti svečiu. Tu tuoj žiūri, kas negerai, ką reikia padaryti, pradedi užsirašinėti darbus...
Kitų Europos šalių viešbučiai lenkia mūsiškius?
Yra įvairių viešbučių. Lietuvos viešbučiai gana tvarkingi, geras aptarnavimas, iš esmės mums nieko netrūksta. Žinoma, su itin prabangiais viešbučiais lygintis negalime.
Kai keliauju, stengiuosi kuo geriau iššniukštinėti viešbutį, kuriame apsistoju. Esu apkeliavęs nemažą dalį Europos. Ką nors būtinai pritaikai čia, Lietuvoje.
Kaip ilsitės?
Nuvažiuoju į sodą, paimu meškerę į rankas... Bet net taip dažnai, kaip norėtųsi. Viešbutis - kaip gyvas organizmas. Nuolat esi įvykių sūkuryje.
Kokie jums buvo praėjusieji metai?
Visai neblogi. Nors kiti skundėsi, kad vasara buvo šalta, mes turėjome gana daug svečių. Tam turėjo įtakos ir Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Dabar sulaukiame svečių iš daugiau šalių, jau priimame ilsėtis ir italų, ir ispanų, ir prancūzų, ir suomių. O anksčiau pagrindiniai lankytojai buvo vokiečiai, švedai, danai. Man atrodo, kad pietiečiams visai nesvarbu, koks pas mus oras, - italai, ispanai savo šalyse turi šilumos, o Lietuvoje jiems rūpi pažinti kraštą ir mūsų žmones.
Man asmeniškai metai irgi buvo visai nieko, ačiū Dievui, į ligoninę nepakliuvau... - juokiasi. - Kai girdžiu ką nors skundžiantis "kaip aš blogai gyvenu", sakau: "Juk tamsta nei kalėjime, nei ligoninėje, tai neturėtų būti taip jau blogai". Iš prigimties esu optimistas.
Šiais metais turite didelių planų?
Stipriai gražinsime viešbutį. Kai ką pastatysime, kai ką patvarkysime... Patys pamatysite. Tiek už savo, tiek už Europos Sąjungos pinigus - laimėjome konkursą paramai gauti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą