Paklausta, su kuo ji dainuoja džiazą, mergina nesiryžo išvardyti: reikėtų paminėti kone visus džiazo muzikantus. Vita sakė esanti mobili ir galinti prisitaikyti prie bet kurio šalies dainininko, dainuojančio džiazą.
Pradžia buvo Klaipėdoje, nors Vita Rusaitytė gimė ir Muzikos konservatoriją baigė Vilniuje. Džiazuoti Vitą paskatino Saulius Šiaučiulis. Vėliau, išgirdę jos puikų balsą, ryšius užmezgė ir kiti meistrai.
Muzika Vitos gyvenime atsirado gana keistomis aplinkybėmis. Dabar girdint Vitą dainuojant net negali patikėti, jog ši mergina niekada nelankė muzikos mokyklos ir nesimokė dainavimo iš natų. Vita mokykloje tik chorus lankė, tačiau jos silpnybė buvo matematika ir uždavinių sprendimas. Įvairiausių olimpiadų nugalėtoja ir dalyvė savo gyvenimą ruošėsi susieti su šiuo tiksliuoju mokslu. Tiesa, muzikai ji visada jautė simpatiją, tačiau mama yra griežtokai pasakiusi: "Muzika - ne specialybė ir iš jos nepragyvensi".
"Yra kažkoks momentas, nuo kurio pradedi prisiminti vaikystę. Man iš pasąmonės iškyla, kaip aš save įsivaizduodavau esančią garsia dainininke. Žiūrėdavau į televizorių, kaip dainuoja Ala Pugačiova, ir net saldu burnoje darydavosi nuo vaikiško pavydo. Bet pradėjau mokytis, ir ši svajonė, matyt, buvo kažkur nukišta...
Gal šiandien būčiau garsi matematikė, jei... bebaigdama dešimtąją klasę nebūčiau supratus, kad noriu muzikos. Mečiau mokyklą ir pradėjau ruoštis stojamiesiems egzaminams į Vilniaus Tallat-Kelpšos konservatoriją. Apie profesionalią muziką visai nieko nežinojau, tik dainuoti mokėjau.
Kaip sureagavo mama, kuri manė, jog muzika - tik smagus laisvalaikio praleidimas? Ogi normaliai, suprato mane ir laukė rezultatų. O jie visai neblogi. Įstojau į chorinį dirigavimą, į kurį turbūt visi, kas nori, įstoja. Pradžioje buvo kiek sunkoka, bet palaipsniui perėmiau informaciją. Kadangi labai traukė dainavimas, tai netrukus pasidarė visai lengva ir įdomu. Vilniuje dainavimo mokiausi iš garsių džiazo meistrų. O Klaipėdos universitete toliau gilinau žinias ir mokiausi dainavimo meno."
Iš Klaipėdos ir Vilniaus
Kai Vita koncertuoja Klaipėdoje, publikai ji pristatoma dainininke iš Vilniaus. O kai nuvyksta dainuoti į Vilnių - ten ji būna džiazo atlikėja iš Klaipėdos.
"Aš ir pati nelabai suprantu, iš kur aš. Būtų galima mane vadinti automagistralės Klaipėda-Vilnius džiazo dainininkė. Daug kas stebisi, kodėl pasirinkau džiazą, o ne popsą. Džiazas turi daugiau laisvės, aš čia labiau galiu improvizuoti, atskleisti save, mėgautis kampuota džiazo muzika. Popsas taip pat labia daug reikalauja iš atlikėjo, bet ten reikia dainuoti tas natas, kurios yra parašytos tam tikrai dainai. Džiazas yra aukštasis pilotažas: turi sugebėti varijuoti melodiją, ją improvizuoti ir pateikti savaip.
Ir vaidyba yra neatsiejama džiazo dalis. Kai dainuoji, jautiesi lyg vaidindamas dainos personažą, tu "kaifuoji", persikūniji, skraidai, tai toks jausmas, kurio kito žanro dainininkai negali pajusti. Jie dažniausiai dainuoja natas, o ne emocijas."
Vita prisipažino, kad norint pasiekti gerų rezultatų, jai reikėjo iš esmės pakeisti gyvenimą ir daug ko atsisakyti. Dar gyvendama Vilniuje ir studijų pradžioje Klaipėdoje mėgdavo pasėdėti su draugais, pasiausti diskotekose.
"Taip, taip, teko visko atsisakyti. Balsą reikia lepinti ir savo gyvenimą taip sutvarkyti, kad jis turėtų griežtą dienotvarkę, o svarbiausia - poilsį. Rūkyti seniai mečiau, į vakarėlius nebevaikštau, į kavinę ar į barą - tik po to, kai padarau kokį didžiulį darbą ar pasiekiu tikslą. O tai būna gal kartą per du mėnesius ar per pusmetį. Bet tada leidžiu sau atsipalaiduoti ir pajausti tą kaifą, kad galiu tai daryti, nes nusipelniau poilsio, nes daug nuveikiau.
Man dabar kartais nejauku darosi, kai matau savo bendraamžius, kuriems baras tampa gyvenimo būdas. Kasdien jame sėdėti, gurkšnoti kavą ir kalbėti apie bet ką... Taip, praradau nemažai draugų. Liko tik tie, kurie patys gyvena tokį gyvenimą, kaip aš. Kiekvieną dieną turiu pati sau susidėlioti darbus, užduotis. Aš neturiu griežtų rėmų, viskas priklauso nuo manęs, galiu ir bare sėdėti, bet galiu ir balsą lavinti. Tai tik valios pastangomis iriuosi į priekį."
Meilė muzikai ir muzikantui
Vitai netrukus sukaks dvidešimt šešeri, lyg ir pas laikas būtų pradėti galvoti apie šeimą. Bet dainininkei labiau priimtinas europietiškas šeimos kūrimo variantas - perkopu tris dešimtis. Dabar jos gyvenime svarbiausią vietą užima muzika, o dar svarbesnę - draugas Tomas, taip pat muzikantas, bet gyvenantis ir besimokantis Danijoje.
"Su Tomu draugaujame jau ketverius metus. Teko patirti ne vieną išbandymą, jausmų patikrinimą, bet vis viena esame kartu. Kartu mintimis, nes jis toli ir ateitis mūsų abiejų visai neaiški. Aš matau perspektyvą Lietuvoje, noriu čia įsitvirtinti. O Tomui puikiai sekasi mokslai vienoje garsiausių Danijos muzikos akademijų, tai jam nelabai norisi grįžti į Lietuvą. Nežinau, kaip viskas bus... Ar nesiryžčiau palikti Lietuvą ir važiuoti gyventi į Daniją? Nelabai norėčiau. Man labiau priimtinas variantas keliauti iš vienos šalies į kitą, pasisvečiuoti ir vėl grįžti namo. Ir dabar jaučiu didelį malonumą, kai važiuoju iš Klaipėdos į Vilnių. Stebėdama gamtą pro langą atgaunu jėgas, mane tai puikiai nuteikia."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą