Jau ilgą laiką gyvenu uostamiestyje. Save vadinu senu klaipėdiečiu, bet iš tikrųjų gimiau ne čia. Į Klaipėdą atsikrausčiau, kai man buvo 38 metai. Gimiau ir užaugau Marijampolės apskrityje, dabartiniame Prienų rajone. Alytuje baigiau miškininkystės mokslus. Nebuvau nei komunistas, nei partinis, tai vis teko bėgti nuo persekiotojų.
Buvau veiklus, energingas, teisybės visada ieškodavau. Teko didelius miškus valdyti ir prižiūrėti, ne vieną girininkiją sutverti, Lietuvos aklųjų draugijos Švėkšnos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi būti bei daugelį kitų postų užimti. Visada su žmonėmis sutariau, greitai pagarbą pelnydavau.
O jūsų šeima?
Su žmona susipažinau, kai man buvo 22 metai, o jai - 23-eji. Trejus metus kartu nesusituokę gyvenome. Žmonelė namų šeimininkė buvo, ūkį prižiūrėdavo. Dirbti neleidau, - juokiasi. - Kurį laiką dar restorane vietelę turėjo, bet bijojau, kad kokie girtuokliai nenuskriaustų. Kas iš to restorano - tik kad pavalgęs, o atlyginimas juk mažas... Kartu dviejų dukrų susilaukėme.
Ar dabar dukros, proanūkiai dažnai aplanko?
Aplanko, aplanko. Jei negali užsukti, tai bent paskambina. Viena dukra Klaipėdoje medicinos sesute dirba, kita - Priekulėje vaistininke. Turiu du puikius proanūkius. Vienas Vilniaus universitete mokslo aukštumų siekia, kitas - krepšininku, matyt, bus. Geri vaikai, protingi, nesugadinti. Net kompiuteris jų neapsėdęs. O žmona mirė, kai man buvo 80 metų. Daug laiko jau praėjo...
Klaipėdoje ir verslą ilgą laiką turėjote?
Taip, tik prieš dvejus metus viską mečiau. Susipykau su inspekcija, be to, ir sveikata jau nebe ta. Taip ir baigėsi mano verslininko karjera. O ji tikrai neprasta buvo. Užsiėmiau baldų prekyba ir pardavimu - vadovas buvau. Pradėjom nuo medinių kėdučių, vėliau ir didesnius baldus gaminome. Dar ir dabar namie savo produkcijos turiu, - rodo į dailią rudą komodą kambario kampe. - Tiesa, anksčiau net ir apie kirpyklą buvau galvojęs, bet man su kirpėjomis nelabai sekasi, - juokiasi.
O kaip kolektyvas brandaus amžiaus vadovą priėmė?
Gerai sutarėme. Mane ir dabar dar prisimena. Neseniai iš Skuodo rajono buvęs darbuotojas medaus, uogų atvežė. Aš visada išmaniau savo reikalus, patarimų duodavau, patirties daug turėjau, visgi inžinierius statybininkas. Mano darbuotojai su manimi visada puikiai elgėsi. O su tais, kurie apgauti norėjo, - ir aš piktuoju, - juokiasi.
Ar neliūdna vienam gyventi? Ką veikiate per dienas?
Man gerai. Skaitau knygas, labai laikraščiai patinka, politika domiuosi. Turiu ir favoritus, už kuriuos galvą guldyti galėčiau. Televizorių žiūriu, kartais net per naktį. Dabar olimpines žaidynes stebiu, ypač už krepšininkus sergu. Vieną kartą net šeštą ryto kėliausi. Sielvartauju, kai pralaimi.
O draugų ar turite?
Turiu, turiu. Ir draugių, ir draugų. Visi kiek jaunesni ar bendraamžiai. Susiskambinam, susitinkam. Tiesa, "pabaliavoti" jau sveikatos neturiu. Bet kas iš tų pažįstamų, lovos jie man nepaklos ir grindų neiššluos. O tikrą draugę turiu tik vieną. Jau seniai mes pažįstami. Padedu jai finansiškai, atvykstu ir aplankyti, pasikalbėti, pralinksminti.
Žmonės šiais laikais geresni ar blogesni nei būdavo anksčiau?
Dabar matau daugiau blogų žmonių, nei kad būdavo anksčiau. O jų aš ir nemyliu. Nieko nesakau, bet stengiuosi ir nebendrauti. Kas juos sugadino? Politika, tik politika. Reikia revoliucijos, bet ką dabar padarysi, - juokiasi.
Ar jaučiate pagarbą iš kitų žmonių?
Iš tų, kurie pažįsta, jaučiu. O su nepažįstamais tai, žinot, visaip būna...
Ką gražaus aplink save matote? Kas jums teikia džiaugsmo?
Svarbiausia, kad kojų Dievas neatimtų, nes kitaip bus po viso džiaugsmo, - juokiasi. - Bet šiais aš linksmai gyvenu, nesiskundžiu. Pats gyvenimas žmogaus yra gražus. Bet paskaitai laikraštį, pažiūri televiziją, - tai šiurpas nukrečia. Kiek nusikaltimų, smurto, blogų dalykų. Už tai labai nemėgstu amerikietiškų filmų, kuriuose visada daug banditų. Bet juk yra iš ko pasirinkti.
Ko reikia, kad žmogus jaustųsi laimingas?
Pačiam būti geram ir iš kitų to gerumo reikalauti. Aš ir pats šitaip stengiuosi gyventi.
Kokia jūsų jaunatviškumo priežastis?
Nepasiduoti reikia, - juokiasi. - Reikia mylėti darbą, žmones, gyvenimą - ir atgal visko gausi su kaupu.
Ko jums dar gyvenime trūksta?
Man jau nieko nebereikia. Dukros užaugintos, anūku ir proanūkiais atsidžiaugta. Ramu ant širdies, kad artimi žmonės gerai gyvena, nevargsta. Svarbiausia, kad Dievas kojelių neatimtų ir dar pavaikščioti galėčiau. Tik gal nebent dar jaunos moteriškės šalia reikėtų, - juokiasi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą