Na, taip, esu baigęs radiomechaniką, - šypsosi. Dar septintoj klasėj užsidegiau šiuo pomėgiu, kartu su draugu. Jis turėjo tokią knygą apie radiotechniką, tai iš jos mokiausi...
Ir bombelių pasidarydavote?..
Taip, - juokiasi, - ir bombelių buvo. Išmokau pasigaminti ir detektorinį radijo imtuvą.
Kas tai yra?
Paprasčiausias radijo imtuvas, kurį galime klausyti tik per ausines.
Technika turbūt ir iš kantrybės kartais išveda?
Na, būna, kad susierzini, kai gedimo nerandi, bet kai randi, vėl malonu, - šypteli. - Malonu, kai padarai ką nors gera, kai žmogus mato savo daiktą sutaisytą.
Ar būna, kad klientas tą sutaisytą daiktą dar kartą anteša taisyti?
Na, tikrai nemalonu, bet pasitaiko ir taip.
Kaip tuomet elgiatės?
Bandau paaiškinti. Dažniausiai taisau nemokamai, tik už detales paimu, jei reikia ką nors keisti kitoje vietoje. Nors, žinoma, mums tai yra nuostolinga.
Kaip meistras, ką galite pasakyti apie naudotą techniką? Ar ne geriau pirkti naują?
Anksčiau tai tikrai buvo verta naudotą pirkti, o ne parduotuvėse. Dabar gal jau atveža iš užsienio ir tos tikrosios aparatūros, o ne surinktos neaišku kur.
Kai toks asortimentas - kaip atsirinkti?
Dabar "žaidžia" tik naujesnis dizainas, o kokybės vis tiek nėra. Tarkim, stiprintuvas, - rodo į lentyną, - šis daug geresnis už tą naują, kuris parduotuvėje, tik dizainas, žinoma, nekoks.
Sakote, neverta pirkti naujos aparatūros?
Ne, geriau jau naują, - susikuklina.
Ar taisote plokščiaekranius ar skystųjų kristalų televizorius?
Taip, - palinguoja galvą.
O kodėl genda?
Čia jau dažniausiai žmonės patys kalti. Prijungia kokią sitpresnę įtampą, ausines ne ten įkiša ar panašiai. Taip ir sugadina.
Ar būna dienų, kai darbas - nė iš vietos?
Būna. Geriau tokią dieną visai nedirbti. Kartais tenka ir pameluoti klientui - kokios detalės negavom ar panašiai.. Bet šiaip stengiamės padaryti laiku.
Per kiek laiko sutaisote?
Šiandien atnešė, šiandien galim ir sutaisyti.
Koks jūsų laisvalaikis?
Kad tas laisvalaikis - darbas, - juokiasi. Nebent - sekmadienis. Išvažiuoju tai prie jūros, tai į sodą.
Tai jūs dar ir sodininkas?
Ne, statybomis užsiimu. Turiu tokį nameliuką, statau pirtį.
"Surinkinėti detales visai nenuobodu"
Stasė Butrimienė jau daugiau nei dešimtį metų vienoje Klaipėdos gamykloje surinkinėja smulkiausias detalytes ir sako, jog toks darbas tikrai nėra nuobodus.
Kaip tapote technikos montuotoja?
Atėjau, kai "Briedis" bankrutavo. Anksčiau siuvau batus. Po to bandžiau savo verslą kurti. Už investicinius čekius nusipirkau kioskelį manieže. Bet buvo labai nesėkminga pradžia.
Netrukus sužinojau, kad atsidarė "Baltijos automobilių technika". Iš pradžių galvojau, kad ten darbas tik vyrams, bet, pasirodo, ir moteris priėmė, tai nieko nelaukdama įsidarbinau.
Ką jums tenka daryti?
Iš pradžių teko visko pabandyti - net ir suvirinimą... Vėliau pasiūlė eiti prie stendų, tai ir perėjau. Man patinka, kad aš viena, atskirai dirbu.
Surinkinėjate technikos detales?
Taip. Reikia miklumo. Turi greitai suktis, jei nori uždirbti.
Yra nustatytos normos?
Taip, tačiau tai nėra privaloma, juk moka dar ir valandinį atlyginimą. Tačiau jei tu padarai daugiau nei normą, prisideda procentai, premijos ir panašiai...
O jeigu žmogus lėtų apsukų, ką jam daryti?
Na, yra ir kitokių darbų, kur nebūtinas rankų miklumas. O jei nepadarai tos normos, nieko neatsitinka. Juk galima kitą dieną daugiau padirbėti, ir viskas išsilygina.
Ar neatsibosta visą laiką tas pats per tą patį?
Kodėl tas pats? Juk čia prijungi, čia prisuki, čia juostelę užvynioji... Ne, jokio nuobodulio. Man tai gerai. O kai pasakė, kad iki 2014 metų dirbsime, tai visai gerai - kaip tik ir į pensiją išeisiu.
Kaip ilsitės po darbo, kokie jūsų pomėgiai?
Jei rytinėje pamainoje dirbu, tai vakare į kokį koncertą nueinu, tik teatre seniai buvau. Sūnus tai labai dažnai vaikšto, kone į visus spektaklius.
Kokius koncertus mėgstate?
O man viskas patinka.
Povilaitis, Žvagulis...
Ne, ne, Povilaičio nemėgstu. Man patinka, kur daug atlikėjų koncertuoja. Visai neseniai buvau, kur Starošaitė ir Žvagulis koncertavo.
Užsiminėte apie sūnų. Gal jau ir močiutė esate?
Dar nesu. Tačiau sesers duktė turi trynukus, tai jie man kaip anūkai. O per Kalėdas aš Senis Šaltis būnu.
Turite aktorinių gabumų?
Na, mūsų buvo dvylika vaikų, tai visko prisigalvodavome. Ir savo futbolo komandą namie turėjome, - juokiasi. - Ir į seserų vestuves piršliais su vyru ėjome. O Seniais Šalčiais persirenginėdavome visuomet... Drabužius taip pat patys siuvomės.
Ar mažieji "nedemaskuoja" jūsų?
Iš pradžių nesuprasdavo, paskui pajuto... Nebūtinai Seneliu Šalčiu - būnu ir kitokiais personažais.
Taigi mėgstate siūti...
Tik dėl savęs ar kokiems karnavalams. Man labiau patinka prieš Kalėdas daryti puokštes.
Vadinasi, parduotuvėse kalėdinių puošmenų neperkate?
Kartais kai ką ir nusiperku, kokių kiniškų niekučių, jų supakuota daug, o aš panaudoju po kelis į savo puokštes, ir jau pigiau išeina.
Jūsų turtinga fantazija.
Kad daug jos ir nereikia... Eik į savo virtuvę - ir pamatysi, kiek daug gali panaudoti. Aš turiu metalinių kabyklėlių puodukams, tai juos panaudoju - sausų šakęlių, dar ko nors pakabinu, ir nereikia pirkti. O nupuošus vėl panaudoti galima.
Šiemet vėl būsite Kalėdų Seniu?
Taip, šiais metais reikia būtinai padaryti ką nors, kas su Šuns metais susiję. Sako, šiemet reikia viską išsipasakoti, kas guli ant širdies, nes kitąmet šuns balsas į dangų neis... - šypsosi.
Jūs tikite prietarais?
Nelabai. Perskaitau laikraštyje, kad kažkas negero laukia, tai ką - aš tą dieną ir į darbą turiu neiti? Ne, tikrai netikiu. Tikiu tais, kurie pranašauja metams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą