Ar įmanoma senstant... nesenti?

Žinomas rašytojas rašė: "Raukšlėta keturiasdešimt penkerių senutė".

Mums šie žodžiai sukelia šypseną: šiandien tokio amžiaus moterys gimdo pirmagimius, aktyviai siekia karjeros, yra pilnos jėgų ir žavesio. O viduramžiais gyventa dar trumpiau. Dabar žmonija gana sėkmingai kovoja su senatve.

Organizmui ne tiek daug reiškia kaminai, dūmijantys už lango, nors juose, žinia, nieko gero nėra. Kur kas svarbiau - vidinė ekologija. Tai naudingi mikroorganizmai, gyvenančiais skrandyje ir žarnyne, burnos ir lytinių organų gleivinėje ir ant odos.

Mes į šiuos mikroorganizmus esame įsisupę tarsi į kailinius.

Turime labai atsargiai elgtis su savo mikroflora. Tai sudėtingas nematomas pasaulis, ir kartą jį pažeidus, gali prireikti ne vieno mėnesio ar net ne vienerių metų jam atkurti.

Todėl tik iškilus neišvengiamai būtinybei galime griebtis antibiotikų, nes šie preparatai naikina ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas.

Beje, tam tikrą naudingų bakterijų kiekį mes "praryjame" su vandeniu ir maistu.

Todėl nebūtina visą laiką juos kruopščiai sterilizuoti. Visur reikalingas saikas. Tas pasakytina ir apie higieną: biologo įsitikinimu, naudoti muilą su antibiotikais - tikras absurdas.

Specialiai moterims

Specialistai moterims pataria vengti vartoti kosmetinių priemonių su vadinamaisiais biologiškai aktyviais priedais. Kaip šie priedai paveiks odą, kokių mikroorganizmų augimą jie sustiprins - niekas nestudijavo. Ir tokio poveikio rezultatas nenuspėjamas.

Tas pats pasakytina ir apie vaistus, turinčius baktericidinį poveikį. Jie potencialiai pavojingi sveikai mikroflorai. Todėl vartoti tokius vaistus galima tik nurodžius gydytojui.

Ar moters ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kiek vaikų ir kokiame amžiuje ji pagimdė?

Viena vertus, nėštumas ir gimdymas yra brandos pakopa, po kurios eina senatvė. Juk žydėjimas ir vaisių brandinimas gamtoje eina vienas po kito.

Todėl net ir jaunoms moterims po gimdymo pasirodo raukšlių ant pilvo. O tai jau liudija, jog jungiamojo audinio, to senėjimo rodiklio, būklė pasikeitė.

Kita vertus, neseniai gauti duomenys rodo, jog vėlyvas gimdymas atideda klimaksą. Iš tikrųjų, nėštumas sukelia hormonų aktyvumo protrūkį, kuris jaunina. Tačiau priversti šį mechanizmą veikti labai dažnai - neįmanoma. Jis tiesiog taps nebeveiksmingas.

Kinta jungiamasis audinys

Labai svarbi, pasak biologų, yra žmogaus organizmo jungiamojo audinio būklė.

Tai ir kraujagyslių struktūra, ir kremzlės, ir kai kurie odos sluoksniai, taip pat kraujas. Dėl pablogėjusios jungiamojo audinio būklės ir atsiranda senėjimo požymiai - sąnariai praranda lankstumą, svyruoja kraujo spaudimas, suglemba oda.

Jungiamojo audinio savybės su amžiumi kinta, jis praranda vandenį, darosi kietesnis, žmogus į senatvę, paprastai sakant, "džiūsta".

Pažiūrėkite į vaiko odą: patempę jos klostę, pamatysite, kad ji iškart išsilygina, o pagyvenusiam žmogui pradinę formą atgauna lėtai. Jungiamojo audinio senėjimas sukelia ir sąnarių, ir regėjimo, ir kraujospūdžio problemas.

Jungiamojo audinio aprūpinimą krauju pagerina judėjimas. Fizinis aktyvumas stabdo jo senėjimą. Fizinius pratimus reikia daryti reguliariai, bet nepersistengti, nes persitempimas taip pat žalingas. Rimčiau pasitreniruoti sveika keliskart per savaitę, o pasivaikščioti - kasdien.

Amžius ir riebalai

Ar riebalų šalinimas iš organizmo padeda jaunėti? Specialistai atsako neigiamai: "Cholesterinas organizmą aprūpina energija. Jis padeda susidaryti tulžiai.

Gastroenterologai sako, kad žmogus kasdien turi suvalgyti po kiaušinį, kad apsirūpintų reikiamu cholesterino kiekiu.

O riebalai kaupiasi ne todėl, kad žmogus daug jų valgo: jie kaupiasi dėl žmogaus medžiagų apykaitos ypatybių.

Mechaninis susikaupusių riebalų pašalinimas nepakeičia šių ypatybių, todėl pašalinus iš organizmo riebalus, jų kaupimo procesas prasideda iš naujo.

Cholesterolio sankaupas šalinant iš kraujagyslių netgi gali susidaryti smulkių krešulių, trombų. Tai pavojinga.

Specialistai pataria moterims nesižavėti bado dietomis. Savo organizmo neapgausi, sako jis, o sugadinti medžiagų apykaitą - galima.

Kaip išsaugoti jaunystę?

Taigi keisti gamtos dėsnių niekam nesiseka. Ir vis dėlto - kiek priklauso nuo paties žmogaus, nenorinčio greitai pasenti?

Pasak specialistų labai svarbus yra psichologinis nusiteikimas.

Jaunas organizmas greitai adaptuojasi prie besikeičiančių sąlygų, lengvai atsigauna po išgyvento streso.

Senstant su fiziologija sunku kovoti, o štai psichologinę jaunystę galima savyje palaikyti nuolatinėmis gyvenimo permainomis. Padeda gyvenamosios vietos, darbo, laisvalaikio permainos.

Kūryba taip pat yra nuolatinė kaita, ne veltui kūrybingi žmonės sensta vėliau už kitus. Žmogus visą laiką turi judėti, ieškoti. Kai pasidaro nuobodu - tai ir yra senatvė.

Ir dar: turime mokytis susitvardymo. Jeigu katei ir šuniui leisi pabūti greta, o paskui išskirsi į skirtingas puses, tai dvi valandas jų adrenalino kiekis kraujyje nepasieks normos. Tai štai, nereikia su gyvenimu bendrauti kaip katei su šunimi. Reikia būti ramesniems, gudresniems ir nesidraskyti dėl kiekvienos smulkmenos.

Jaunystei būdingas pasitikėjimas savo jėgomis. Tik šitaip mes ir galime ją išsaugoti.

Išvertė P. Pamerneckas