Blogų jausmų nebūna

Blogų jausmų nebūna: mums reikalingos bet kurios emocijos

Mes įpratę jausmus skirstyti į blogus, neigiamus ir gerus, teigiamus. Geri jausmai yra malonūs: džiaugsmas, meilė, susižavėjimas, pasitenkinimas.

O blogi jausmai – nemalonūs . Prie jų paprastai priskiriame pyktį, neapykantą, susierzinimą, skausmą, kandžią, ilgesį, liūdesį, nusiminimą, nusivylimą, kaltės jausmą, gėdą, baimę, nerimą,.

Blogus, neigiamus jausmus būna ne šiaip nemalonu jausti, dažnai jie būna draudžiami nuo pat vaikystės.

 

Keistas jausmas © Pixabay.com

„Ko tu toks rūstus?“

„Argi galima pykti ant močiutės?!“|

„Ko bliauni kaip mergaitė, juk visai neskauda!“

„Aš juk tau sakiau. O tu neklausei!“

„Nesuk nosies nuo košės. Valgyk! Arba pati sumaitinsiu!“

„Tai nebaisu, neišsigalvok. Pirmyn“

Vaikas bijo pykti, nes bijo įžeisti, sunervinti ar supykdyti motiną. Ir atpranta pykti visai, tampa meilus ir nuolankiu.

Vaikas apsimeta, kad nebijo, kad nepasirodytų bailys. Ir išmoksta ignoruoti baimę.

Vaikas vaizduoja, kad jam neskauda, ir mokosi nepasitikėti savo jausmais.

Žmogus, kuris ignoruoja, slopina kokį nors savo jausmą, išeikvoja labai daug energijos, kad jo neparodytų.

Ypač jeigu tas jausmas yra „gėdingas“, pavyzdžiui, suaugusiam rimtam verslininkui atrodo nepriimtina parodyti baimę ar skausmą. Mielai ir jautriai merginai atrodo netinkamas pyktis ir susierzinimas.

Kad išsaugotų ‚veidą“, reikia didelės emocinės įtampos, kuri išsilieja į nuovargio jausmą, užsitęsusį stresą, abejingumą gyvenimui.

 

Neigiamos emocijos © Pixabay.com

Tam tikrų jausmų ignoravimas veda prie vienpusio vystymosi: nuolat nusileidžiantis bičiulis nesugeba apginti savęs, beprotiškai drąsus ekstremalas dažnai rizikuoja savo gyvybe, nejautrus lovelasas bijo skausmo ir vengia ilgalaikių santykių, neprincipingas maištautojas bėga nuo kaltės jausmo ir gėdos bei nuoširdumo, sąžiningumo santykiuose, lengvabūdė ir nerūpestinga mergina dažnai patenka į nemalonias situacijas, nes ignoruoja nerimą ir baimę.

Bet kurios emocijos ir jausmai mums reikalingi tam, kad reaguotume į tai, kas vyksta aplink mus, surastume idealų veikimo būdą ir maksimaliai produktyviai prisitaikytume prie besikeičiančių aplinkybių.

Įniršis mums reikalingas, kad apsaugotume save ir savo ribas.

Pyktis – kad nenusiviltume savimi.

Baimės mums reikia, kad galėtume reaguoti į pavojų.

Nerimas padeda numatyti pavojų ir net mobilizuoti savo resursus netikėtos situacijos atvejui.

Nusivylimas padeda mums išsivaduoti nuo iliuzijų.

Kaltės jausmas mums reikalingas, kad atlygintume už padarytą žalą ir ištaisytume situaciją.

Skausmas praneša mums, kad kažkas negerai ir kažką reikia daryti.

Gėda padeda suprasti, kad mes nesame abejingi kitų nuomonei.

Ilgesys parodo, kad yra troškimas užvaldyti kažką.

Pasibodėjimas padeda suprasti, ko aš noriu šiuo metu ir ko man nereikia.

Šaltinis: Ppsy-practice.com  

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder