D. Pietaris: jeigu nesuvokiame, ką mums daro manipuliacija, mes jai pasiduodame

Alfa.lt skaitytojams jis papasakojo, kaip šį reiškinį atpažinti ir kaip jam atsispirti.

Apie emocinį šantažą paskaitoje Vilniuje kalbėjęs D. Pietaris pažymi, jog manipuliacija dažnai pasitelkiama tiek darbo, tiek asmeniniuose santykiuose. Iš pradžių jis norėjo apibūdinti, kas yra manipuliacija.

„Psichologinis apibrėžimas sako, jog manipuliacija yra veiksmas arba elgesys, siekiant sukelti kito žmogaus emociją ir ja pasinaudoti siekiant savo tikslų, neatsižvelgiant į to žmogaus interesus. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, aš noriu, jog tas žmogus išsigąstų ir iš baimės darytų kažką, ką aš noriu. Vadinasi, nekreipiu dėmesio į jo poreikius ir siekiu savo tikslų.

Galime bet kuriame prekybos centre matyti manipuliacijos pavyzdžių, kai vaikai tėvų prašo kažką nupirkti. Dažnas vaizdas, kai vaikas griūva ant grindų ir verkia. Tokia vaikiška manipuliacija greičiausiai nėra sąmoninga, bet jeigu suveikia, vaikas tai įsisąmonina ir gali kartoti. Vaikas gauna tai, ko norėjo, o mamai kyla gėdos jausmas. Suaugę tai kartojame“, – aiškino D. Pietaris.

Verslo pasaulyje patirties sukaupęs vyras pažymi, jog manipuliacija itin dažna problema šioje srityje.

„Tai viena iš dažnesnių problemų verslo pasaulyje. Kalbant apie organizaciją, labai retai pasitaiko tokių situacijų, kai mes bendraudami darbe gausime ilgalaikės naudos, jeigu sieksime savo tikslų, bandydami manipuliuoti kitais žmonėmis – kolegomis. Manipuliacija dažniausiai turi trumpalaikį poveikį – žmogų galima priversti padaryti tai, ko nori čia ir dabar.

Bet pagalvokime apie ilgalaikį laikotarpį – kas norėtų dirbti su grasinančiu vadovu? Arba kas mėgsta dirbti su žmonėmis, kurie nuolatos kaltina? Tuomet siekiama, jog vedamas kaltės jausmo tas žmogus kažką padarytų.

Arba, pavyzdžiui, gėdos jausmo sukėlimas darbą bendroje komandoje pagerina ar ne? Trumpuoju laikotarpiu gali būti, jog žmogus susigėdo ir atliko jam paskirtą užduotį, bet jeigu žmogus gėdijamas visuomet, tai viskas baigsis tuo, jog niekas nenorės dirbti tokioje aplinkoje“, – teigė D. Pietaris.

Jo teigimu, užkirsti kelią manipuliacijai nėra paprasta. Kai kuriais atvejais tai gali kainuoti ir darbo vietą arba santykius asmeniniame gyvenime. Tačiau D. Pietaris siūlo kelis šios problemos sprendimo būdus.

„Alternatyva manipuliacijai yra susitarimas su kitu žmogumi, kad ir su vadovu. Jeigu jis, sakykime, mane kaltina, tai pagrindinis klausimas – ar mums reikia ieškoti kaltų, ar mėginti išspręsti kilusią problemą? Susitarimas su kolegomis, tas pats ir šeimoje – reikia nuo kaltinimų pereiti prie sprendimų ieškojimo. Tai būtų konstruktyvus veiksmas.

Jeigu, pavyzdžiui, vadovas grasina: nepadarei to ir to, dabar tau dėl to kažkas bus, tai išgirdęs žmogus turi savęs pirmiausia paklausti – ar aš tikrai noriu tai daryti, ar man tai svarbu? Manipuliatorius siekia savo tikslų, bet reikia savęs paklausti, ar tai atitinka asmeninius tikslus.

Viena iš geriausių taktikų, kaip tvarkytis su manipuliatoriais, yra įvardyti tą manipuliavimo veiksmą. Pavyzdžiui, grasinimą, kaltinimą, gėdijimą. Tada atsitiks vienas iš dviejų dalykų – arba manipuliatorius atsakys, jog tai nėra gąsdinimai, arba jis pripažins, jog sukeldamas baimę jis siekia savo tikslų.

Manipuliacija pagrįsta emocijomis. Jeigu suvokiu, kad jaučiu emociją (pvz., kaltę, gėdą, pyktį, baimę), pirmas žingsnis yra suvokti, kokia ta emocija.

Nuo šios vietos reikėtų pradėti kalbėti apie tai, ko vienas iš kito norime. Manipuliacija yra bandymas per aplinkui, nepasakant tiesiai, gauti iš žmogaus kažką, ko nori. Sprendimas – kalbėti tiesiai, siūlyti ir klausti. Svarbu suprasti, kad vyksta manipuliacija, ir jai nepasiduoti, nes manipuliatorius, pasiekęs tikslą, kartos manipuliavimą nuolat“, – tvirtino D. Pietaris.

Anot jo, gyvename manipuliacijų pasaulyje ir jas įžvelgti galime tiek žmonių santykiuose, tiek mus supančioje aplinkoje.

„Manipuliacija netgi gali būti pagrindžiama ir džiaugsmu, pvz., reklamose, kuriose irgi daug manipuliacijos. Žvelgiant į kai kurias iš jų, mums kyla susižavėjimas, teigiamas lūkestis, ir tada imamės dalykų, kurių mums nereikia. Žmonės prisiperka dalykų, kurių jiems visiškai nereikia. Žmogus, pamatęs nuolaidas ir akcijas, apimtas džiaugsmo, pridaro sau nenaudingų dalykų. Jeigu nesuvokiame, ką mums daro manipuliacija, mes jai pasiduodame“, – teigė D. Pietaris.

Jis pridėjo, jog atsispirti manipuliacijai padėtų savivertės, pasitikėjimo savimi ir savivokos ugdymas.

„Tai įgūdis, kaip bet koks kitas. Pavyzdžiui, jeigu sportuojame, tai mes treniruojamės. Nesitikime, jog po dienos išeisime iš sporto salės ir būsime stipresni – taip nebūna. Čia lygiai tas pats. Yra technikų ir būdų, kaip to išmokti. Vieniems tai padaryti lengviau, kitiems sunkiau, bet reikia įdėti į tai darbo“, – kalbėjo D. Pietaris.