Dautara
Tai lietuvių dvikamienis vardas, sudarytas iš dalių dau- („daug“) ir tar- (galimai siejama su „tarti“, „kalbėti“).
Galima aiškinti kaip „daug kalbanti“, „iškalbinga“. Tai retas, senovišką sandarą primenantis vardas.
Eitara (-ė), Eitaras
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų ei- („eiti, eiklus“) ir tar- („tarti, sakyti“).
Šie vardai siejami su judrumu, kalbėjimu, taip pat pažanga bei energija. Galima reikšmė – „einantys, žengiantys pirmyn“.
Eitas, Eitys
Tai reti vardai, kildinami iš lietuvių kalbos žodžių „eiti“, „eiklus“.
Reiškia „einantis“, „žengiantis“, siejamas su judrumu ir veiklumu.
Retkarčiais vardas Eitas kildinamas ir iš airių kalbos žodžio Aodh, reiškiančio „ugnis“.
Eitautas, Eitautė
Tai senoviniai lietuvių dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų eit- („eiti“) ir taut- („tauta“).
Galima reikšmė – „vedantys tautą“, „einantys su tauta“.
Elena
Tai graikų kilmės moteriškas vardas, atsiradęs iš žodžio hēlios, reiškiančio „saulė“, „šviesa“ arba „švytėjimas“.
Šis vardas dažnai siejamas su šviesia, spindinčia asmenybe. Senovės graikų mitologijoje Elena buvo Spartos karalienė ir gražiausia pasaulio moteris, dėl kurios kilo Trojos karas.
Pagal kitą vardo kilmės aiškinimą, Elenos vardas gali būti kilęs iš graikų kalbos žodžio selene, kuris reiškia „mėnulis”.
Helė
Tai graikų kilmės moteriškas vardas, atsiradęs iš žodžio hēlios, reiškiančio „saulė“, „šviesa“ arba „švytėjimas“.
Tai gali būti vardo Helena (Elena) trumpinys ar savarankiška forma.
Helianta
Tai graikų kilmės moteriškas vardas, vedinys iš žodžio helianthos, reiškiančio „saulėgrąža“ arba „saulės gėlė“ (iš graikų kalbos helios – „saulė“ ir anthos – „gėlė, žiedas“).
Reikšmė gali būti ir „šviesioji“.
Marcelinas
Tai lotynų kilmės vardas, kildinamas iš romėniško vardo Marcellinus, kuris susijęs su karo dievu Marsu. Marcellinus – vedinys iš lotynų Marcos („pasišventęs karo dievui Marsui“).
Šv. Marcelinas saugo nuo gaisrų. Legenda pasakoja, jog jis nuslopino siautėjantį gaisrą mosuodamas prieš ugnį savo maldaknyge.
Rašyti komentarą