"Pokalbiuose dėl darbo žmogus kalba tai, ką iš jo nori girdėti, o štai jo genotipas meluoti negali, - teigia M. Lučinas. - Tai, kam psichologas sugaišta keletą valandų, mes padarome per 20 minučių. Pavyzdžiui, kartą mums patikėjo parinkti personalą iš 70 žmonių vienai Lietuvos firmai. Buvo pateikta pusantro tūkstančio paraiškų, o laiko davė pustrečios savaitės. Mes atlikome skubų kandidatų fotografijų testavimą pagal fenotipologijos metodą. Atsisijo 500 žmonių. Paskui priėmėme po penkis šešis žmones vienu metu. Kolegė klausinėjo, o aš dariau išvaizdos analizę. Darbą baigėme laiku, atrinkto personalo kokybe klientai liko patenkinti."
Anot M. Lučino, spręsti apie žmogų reikia ne iš vieno veido bruožo, o iš viso jų komplekso, taip pat reikia stebėti siunčiamus verbalinius bei neverbalinus signalus.
Vienos pagal Lučino metodiką dirbančios įmonės direktorės nuomone, žmogui su ilga nosimi tinka buhalterio, programuotojo darbas, bet nieku gyvu ne organizatoriaus arba vadovo: "Ilganosių nervų sistemą lėčiau pasiekia signalas, tarkime, apie kvapus, štai ir smegenys reaguoja palaipsniui. Todėl ilganosiai kiek pritilę, mąslūs. Jie gali valandų valandas buhalterinėse ataskaitose ieškoti, kur dingo litas, bet mąstyti greitai ir strategiškai linkę trumpanosiai, su plačiu nosies galiuku. Iš tokių nesitikėkite, kad nusėdės vietoje."
Pasmakrė, anot moters, byloja agresyvumo laipsnį. Kaklo ilgis - atsparumą stresui. Ausis - intelekto žemėlapis. "Norite protingo darbuotojo - žiūrėkite į ausis, - pataria ji. - Vos 144 požymiai signalizuoja apie charakterį ir profesinius žmogaus polinkius."
"Žmogus neprognozuojamas"
Tačiau gydytojo psichoterapeuto Genadijaus Golubevo nuomone, visiškai pasikliauti fenotipologijos metodu negalima: "Teorija ne visada sutampa su realybe. Aš nesiimčiau spręsti apie žmogų pagal jo veido bruožus. Žmogaus negalima suskaldyti į aksiomas. Jis neprognozuojamas."
Pasak psichoterapeuto, darbuotojų atranka pagal fenotipą - tai verbuotojo žaidimas su darbdaviu: "Dabar apskritai personalo atrankoje daug iškrypimų - ir tik dėl to, kad kažkas turėtų darbo. Jokie testai neatskleis tikro žmogaus charakterio ir profesinių gebėjimų. Žmones reikia atrinkti darbo procese ir spręsti apie jų charakterį bei gebėjimus iš jų veiksmų. Pagal fenotipą galima spręsti apie tam tikras savybes, bet naudoti jo kaip esminio faktoriaus priimant į darbą - negalima. Tai didžiulė klaida."
Šaltinis: HR Monitor
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą