Diagnozė: neatsiliepia, vadinasi, miršta

Diagnozė: neatsiliepia, vadinasi, miršta

Ką galvoja tėvai, kai vaiko mobilusis telefonas yra išjungtas? Beveik pusė jų puola į isteriją, nes mano, kad jų atžala miršta, dar beveik pusė raunasi plaukus, nes yra įsitikinę, jog vaikas jau mirė. Vos keletas tiki, jog išsikrovė telefono baterija. Tokia ironiška diagrama klaidžioja po internetą. Tačiau liaudies išmintis byloja, jog kiekviename juokelyje yra ir dalis tiesos.

Šiuolaikinės technologijos jau užpildė kone visas gyvenimo sritis, jų gamintojai siūlo išeitį ir dėl savo vaikų saugumo nerimaujantiems tėvams. Jie gali įsigyti prietaisą, informuojantį apie vaiko buvimo vietą realiu laiku ir siunčiantį signalus, kai jis žengia iš nustatytos zonos. Tiesa, psichologai perspėja, kad tokių priemonių naudojimas gali  pakenkti santykiams.

Psichologė-psichoterapeutė Vilma Mažeikienė sako, jog dažnas paauglys specialiai nekelia ragelio, nes jam nepatinka perdėta kontrolė.

"Kartais telefono baterija iš tiesų išsikrauna, bet paauglys neskuba jos įkrauti: jį "užknisa" tėvų nepasitikėjimas ir kiekvieno žingsnio sekimas", - pasakojo psichologė.

Ką galvoja tėvai jei jūsų telefonas išjungtas?

ATSPINDYS. Ironiška diagrama turi realų pagrindą - nedaug tėvų tiki, jog jų atžalos sugeba apsisaugoti.

Kai kurie tėvai, net ir žinodami, kur vaikas bus, ką ir su kuo veiks, vis tiek kas keliolika minučių skambina. Anot psichologės, tomet vaikas tyčia neatsiliepia arba iš viso išjungia telefoną.

"Jeigu iki paauglystės yra tėvų kontaktas su vaiku, - jis bus išmokytas pasirūpinti savimi, pasisaugoti, išvengti rizikingų situacijų, o pajutęs pavojų - skambis tėvams. Jeigu vaikas nuolatos nekelia ragelio, gali būti, kad yra rimtų santykių problemų šeimoje", - teigė specialistė.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio specialistė Aurelija Studencova sako, jog vaikui telefonu neatsiliepiant kelias valandas tėvai pirmiausia skambina jo draugams, ieško su pažįstamų pagalba. Specialistė minėjo, jog nedažnai tėvai skuba kreiptis į policiją - pirmiausia atžalos ieško pas draugus. Anot pokalbininkės, policijos pagalbos prašyti reiktų tuomet, kai su vaiku susisiekti nepavyksta ilgiau nei kelias valandas.

Technologijos - į pagalbą tėvams

Dar prieš keletą metų Lietuvoje buvo pasiūlyta paslauga "Locator". Jos naudotojai gali nesunkiai telefonu sužinoti, kur yra ieškomas asmuo, tačiau yra tam tikra paklaida - mieste apie 50 m, atviroje erdvėje - apie 2 km, o mažuose miesteliuose, kaimuose - net apie 5-12 km.


Šios paslaugos teikimo organizatorius Lietuvoje ir Latvijoje - UAB Mobiliųjų sprendimų centras. Įmonės atstovas sakė, jog susidomėjimas "Locator" yra nemažas - klientai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. Asmens buvimo vietos nustatymo paslauga populiari ir tarp pavienių asmenų, ir tarp įmonių.

Prieš trejus metus tokios paslaugos įkainiai buvo mažesni. Vienkartinis prisijungimas prie sistemos internetu kainavo 20 centų, sėkmingas ieškomo mobiliojo telefono savininko buvimo vietos nustatymas ir atvaizdavimas žemėlapyje - 60 centų. Šiuo metu priklausomai nuo mobiliojo ryšio operatoriaus bei pasirinkto informavimo būdo (trumpąja žinute ar internetu) sumokėti teks nuo 10 centų iki 1,20 Lt.

Visai neseniai Didžiojoje Britanijoje pasirodė laikrodis, specialiai sukurtas vaikams. Jis leidžia nustatyti jų buvimo vietą 3 m tikslumu. Informacija atnaujinama elektroniniu paštu arba SMS žinute. Prisijungus specialioje svetainėje galima matyti ir vietą "Google Maps", ir adresą, ir net pašto kodą. Taip pat galima nurodyti "saugią zoną", iš kurios vaikui išėjus, tėvai bus informuoti trumpąja žinute ar internetu. Šis prietaisas tvirtai užsegamas ant riešo ir siunčia įspėjimą, jei jį bandoma nuimti.

Laikrodis su GPS sekimo įranga kainuoja apie 150 svarų (apie 626 Lt), vietos nustatymo paslauga - dar apie 10 svarų (apie 42 Lt) per mėnesį.

Lietuvoje tokią įrangą taip pat galima įsigyti. Vilniuje įsikūrusi UAB "Gedion" siūlo nemažai prietaisų asmenims stebėti per atstumą, pora jų - vaiko saugumui užtikrinti. Vaikų bei pagyvenusių žmonių priežiūros sistema veikia analogiškai kaip minėtasis laikrodis.

Tėvai, norintys visad žinoti, kur yra atžala, gali įsigyti ir specialų prietaisą, įmontuojamą į kuprinę. Jis informuoja tėvus apie vaiko buvimo vietą realiu laiku. Vaikas, gresiant pavojui, gali nuspausti SOS mygtuką - ir signalas iškart bus siunčiamas tėvams. Nedidelis įrenginys sveria vos 90 gramų.

Tiesa, šios priemonės gana brangokos - prietaisas vaikams ir pagyvenusiems žmonėms stebėti kainuoja 1 250 Lt, į moksleivio kuprinę įmontuojama įranga - 750 Lt. Šiaip ar taip, įmonės atstovo teigimu, klientų sulaukiama daug.

Panašias paslaugas Lietuvoje teikia ir saugos tarnybos.

"Šiuo metu yra galimybė naudoti nešiojamus GPS įrenginius, su kurių pagalba galima nustatyti vaiko buvimo vietą iki 5 metrų tikslumu esant lauke bei iki 10 metrų tikslumu esant pastate. GPS įrenginį taip pat galima naudoti kaip telefoną norint susisiekti su vaiku ar kaip pavojaus mygtuką", - sakė saugos tarnybos "Argus" atstovai.

"Vaikai nėra kvaili"

"Man tai kvepia tėvų nepasitikėjimu, - apie naujausias technologijas sakė psichologė V. Mažeikienė, mananti, kad ryšio priemonių naudojimas norint sekti vaikų buvimo vietą gali labai pakenkti tarpusavio santykiams. - Vaikai nėra tiek kvaili, kad gresiant pavojui nesikviestų pagalbos. Tačiau esant hiperkontrolei jie patys lenda į pavojingas situacijas tarsi priešindamiesi jų nepasitikėjimui."


Psichologės teigimu, tėvams visuomet reiktų išsiaiškinti situaciją nepuolant vaikų ir labiau jais pasitikėti.

"Dažnai paaugliams tėvų rūpestis atrodo kaip kišimasis į jų asmeninį gyvenimą. Telefonų atėmimai ar interneto atjungimai situaciją tik pablogina, kursto abipusę neapykantą.  Reikia kalbėtis", - sakė psichologė.

Paauglių nuomonė

Viktorija, 16 m.

Džiaugiuosi, jog tėvai manimi pasitiki ir tuo metu, kai nesu namuose, skambina gana retai. Prieš kur nors išeidama visada pasakau, kur ruošiuosi leisti laiką, todėl tėvai būna ramūs.

Aurelija, 17 m.

Išeidama pasakau kur keliauju, tad tėvai skambina retai. Dažniau sulaukiu trumposios žinutės su klausimu, kada planuoju grįžti.

Andrius, 18 m.

Tėvai dažnai skambina norėdami patikrinti, ar nieko neprisidirbau. Jei nekeliu ragelio,  skambina, kol atsiliepiu.

Miglė, 15 m.

Tėvai skambina, jei išeinu neįspėjusi, kur būsiu. Dažnai klausia, kada grįšiu. Dabar, artėjant mokslo metams, yra abipusis susitarimas, jog į namus grįšiu iki dešimtos valandos vakaro. Kai neatsiliepiu, tėvai nebūna labai patenkinti. Tada liepia grįžti anksčiau nei prašytų įprastai. Dažnai taip nutinka ir tuomet, kai esu su žmonėmis, kurių tėvai nepažįsta.

Paulius, 18 m.

Tėvai skambina, kai turi kokią nors priežastį, o ne dėl to, kad nerimautų. Man duota laisvė, manimi pasitiki. Jei skambina ir neatsiliepiu, kartais supyksta, nors tai labiau priklauso nuo to, dėl ko skambino.

Gintarė, 16 m.

Dažnai sulaukiu skambučių iš susirūpinusių tėvų. Kartais skambina vos ne kas penkiolika minučių. Tai labai erzina.

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder