Palyginti su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1 002 vaikais mažiau. Tačiau neatmetama galimybė, kad dėl karantino praradus svarbius informacijos šaltinius, tokius kaip ugdymo ar gydymo įstaigos, dienos centrai, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus. Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad vaiko teisių situacija reikalauja visų visuomenės narių dėmesio ir susitelkimo bei kviečia nebūti abejingiems vaikų gerovei.
„Vaiko gerovės situacija reikalauja visų mūsų dėmesio. Kviečiu visus visuomenės narius būti atidiems vaiko poreikiams – pedagogus, socialinius darbuotojus, gydytojus, artimuosius, kaimynus. Taip pat kviečiu ir tėvelius būti atidiems ir dėmesingiems savo vaikams. Jei patiriate šeimose sunkumų, kviečiu drąsiai kreiptis pagalbos ir ją priimti. Taip pat kviečiu visus medikus atkreipti dėmesį ne tik į vaikus, bet ir į besilaukiančias mamas. Jei matote, kad būsima mama yra liūdna, nusiminusi ar atvirkščiai – neįprastai emocinga, nukreipkite ją, kad būtų suteikta pagalba“, – pabrėžia I. Skuodienė.
Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius sako, kad vilniečiai yra aktyvūs ir dažnai praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tokių pranešimų jo vadovaujamas skyrius per 2020 m. gavo 4 102.
„Vilniaus miesto gyventojai yra aktyvūs, neabejingi ir turi didesnį žinojimą vaiko teisių užtikrinimo klausimais. Pranešimų gausa yra didelė, bet juose yra tam tikros specifikos. Daugiau susiduriame su „rafinuotu“, intelektualesniu smurtu, kurį vaikai patiria iš savo tėvų. Maždaug du trečdaliai pranešimų yra susiję su skyrybomis ir bendravimo su vaiku tvarka. Neretai vaikai su advokatų, antstolių pagalba padaromi situacijos įkaitais. Tai liūdina“, – pasakoja G. Batulevičius.
Didžiausi pokyčiai vaiko teisių apsaugos sistemoje
Nuo 2020 m. pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoj to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 m. pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą – išsaugoti vaikus šeimoje. Kol Tarnybos mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinami jam liekant kartu su tėvais arba įstatyminiais atstovais šeimoje. Tėvams padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra – vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka šeimoje. Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36 proc. sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų.
Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30 dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas – suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti. 2020 m. iš 1 605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50,2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai – rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis. Mobiliosios komandos pagalbos atsisako tik apie 9 proc. į krizę patekusių šeimų.
Pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus
2020 m. buvo gauta 39 430 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus (atvejų skaičius). Tai yra 22 proc. daugiau nei 2019 metais (2019 m. gauti 32 105 pranešimai). Per parą 2020 m. vidutiniškai buvo gaunami 108 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (2019 m. – 88).
2020 m. pranešimai buvo gauti dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių (2019 m. – dėl 22 893 vaikų). 2020 m. 7 522 vaikų (28,7 proc.) teisės galimai buvo pažeistos pakartotinai (2019 m. – 5 848 (26 proc.)).
Pagrindiniai informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šaltiniai buvo policija (bendrai apie 50 proc. pranešimų buvo gaunama iš policijos), socialines paslaugas teikiantys centrai, ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, kaimynai, anoniminiai pranešėjai.
Galimos priežastys, kodėl 2020 m. padaugėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus – visuomenė labiau pasitiki Tarnyba, nėra abejinga galimam smurtui ir tai, kas vyksta šalia, yra sklandesnis Tarnybos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.
Išgyvenome nepaprastą laiką – pasaulinę koronaviruso pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną. Būtent pirmojo karantino laikotarpiu – balandžio ir gegužės mėnesiais – Tarnyba gavo mažiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Balandį jų registruota – 2 930, gegužės mėnesį – 3 182. Daugiausia pranešimų registruota vasaros mėnesiais: birželį – 3 570, liepą – 3601, rugpjūtį – 3 634.
2020 m. daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje – 5 027 pranešimai. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Kauno apskritis – 4 783 ir Vilniaus miestas – 4 102 pranešimai. Mažiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus buvo Utenos apskrityje – 1 971 pranešimas.
Fiksuotų smurto prieš vaikus atvejų mažėja
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto (fizinio, seksualinio, psichologinio, nepriežiūros) nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1 002 vaikais mažiau. Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1 496 atvejai (2019 m. –1870), nepriežiūros atvejų atitinkamai – 956 ir 1 342, psichologinio smurto – 204 ir 408, seksualinio smurto – 185 ir 223 atvejai.
2020 m. visų rūšių smurtą patyrė vaikai pagal amžiaus grupes: 0-3 m. – 308; 4-6 m. – 314; 7-9 m. – 428; 10-14 m. – 1 050; 15-17 m. – 741. Daugiausiai smurto atvejų būta 10-14 metų amžiaus grupėje. 2019 m. statistika pagal amžių: 0-3 m. – 430; 4-6 m. – 361; 7-9 m. – 590; 10-14 m. – 1 459; 15-17 m. – 1 003. Tais metais labiausiai nukentėjusių nuo smurto vaikų amžiaus tarpsnis buvo toks pats kaip 2020 m.
Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai. 2020 m. berniukai patyrė 20 proc. daugiau smurto nei mergaitės, o 2019 m. – 25 proc. Fiksuotas galimas smurtas prieš vaikus pagal lytį: 2020 m. mergaitės – 1 271, berniukai – 1 570, 2019 m. mergaitės – 1 651, berniukai – 2 192.
Per karantiną smurto prieš vaikus atvejų artimoje aplinkoje sumažėjo
Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių – smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Manoma, kad dėl prarastų informacijos šaltinių – ugdymo, gydymo įstaigų, dienos centrų – apie dalį vaiko teisių pažeidimų nebuvo sužinota.
Lyginant visų rūšių smurto atvejus per abu karantino laikotarpius su atitinkamu laikotarpiu 2019 m., matoma, kad atvejų žymiai mažiau. 2020-03-01 – 2020-06-30 nustatyti 458 atvejai, o 2019-03-01 – 2019-06-30 buvo fiksuota šimtu daugiau – 565. Per antrąjį karantino laikotarpį tendencijos išsilaikė tokios pat: 2020-10-01 – 2020-12-31 nustatyti 239 tokie atvejai, o štai per tą patį laikotarpį 2019-aisiais nustatyta kiek daugiau – 270.
Globa (rūpyba)
Laikinoji globa
2020 m. žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. To priežastys yra teikiamos koordinuotos paslaugos, kurios keičia šeimų elgesį bei efektyviai veikiantis laikinosios priežiūros institutas.
2020 m. laikinai globojama buvo 850 vaikų. Iš jų: šeimose 453 (58 proc.), šeimynose 6 (1 proc.), globos institucijose 146 (19 proc.) ir globos centruose 168 (22 proc.). 2019 metais – 1 204 vaikai buvo laikinai globojami: šeimose 653 (54 proc.), šeimynose 22 (2 proc.), globos institucijose 278 (23 proc.) ir globos centruose 251 (21 proc.).
Nuolatinė globa
Per 2020 m. nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 proc. šių vaikų globa nustatyta šeimose. 2020 m. pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. Iš jų didžioji dalis – 3 990 vaikų buvo globojami šeimose, 314 – šeimynose, 1 444 – socialinės globos institucijose. 2020 m. šeimose buvo globojami (rūpinami) 69 proc. visų globojamų vaikų.
Palyginimui: 2019 m. pabaigoje buvo 6 015 nuolatinai globojami (rūpinami) vaikai, iš jų šeimoje – 4 022 (67 proc.), šeimynoje – 331, socialinės globos įstaigose – 1 660.
„Gyvybės langeliuose“ palikti kūdikiai
2020 m. Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose – po 3 Kaune – 2, Klaipėdoje ir Alytuje – po vieną. Iš viso nuo 2009 m., kai pradėjo veikti „Gyvybės langeliai“, iki šiandien dienos rasta palikta 80 vaikų (vienas kūdikis – šiemet Kaune). Lietuvoje veikia 10 „Gyvybės langelių“.
Daugiausiai paliekami kūdikiai iki 10 dienų amžiaus. Per 2020 m. didžiausias (vyriausias) paliktas kūdikis buvo 1 mėn. 15 dienų amžiaus. „Gyvybės langelių“ istorijoje yra buvę 2 atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus, t. y. 1,7 m., ir 8-9 mėn., amžiaus.
Tarnybos darbuotojai kūdikiams suteikia vardus ir pavardes. Įtėviai, globėjai ar kūdikį susigrąžinę biologiniai tėvai suteiktus vardus ir pavardes gali pakeisti.
Iš visų rastų vaikų 56 vaikai įvaikinti LR piliečių šeimose; 6 vaikus sutiko laikinai globoti su galimybe įvaikinti LR piliečių šeimos; 13 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai; dėl 2 vaikų žinomi galimi biologiniai tėvai / giminaičiai, kurie nori vaikus susigrąžinti; 2 vaikai nebuvo siūlomi laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl turimų sveikatos sutrikimų; dėl 1 vaiko bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės jo (ne)siūlyti įvaikinti LR piliečių šeimoms, įvertinus gautą informaciją.
Įvaikinimo statistika
2020 m. įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t. y. 61 proc.) ir 29 vaikai – užsienyje (t. y. 39 proc.). Palyginimui: 2019 m. įvaikinti 108 vaikai, 74 vaikai įvaikinti Lietuvoje (t. y. 70 proc.), 34 vaikai – užsienyje (t. y. 30 proc.). 2019 m. įvaikinta 28 vaikais daugiau, nei 2020 metais.
Įvaikinamų vaikų skaičiaus mažėjimui įtakos turi nuosekliai mažėjantis institucijose globojamų vaikų iki 3 m. amžiaus skaičius, didėjantis socialinių paslaugų, pagalbos biologinei šeimai prieinamumas ir jų kokybė bei dėl to mažėjantis bendras paimamų vaikų iš šeimos skaičius, didėjantis grąžinamų vaikų į šeimas (ar vienam iš tėvų) skaičius. Įtakos taip pat turi ir mažėjantis bendras gimstamumas Lietuvoje. 2020 m. palyginti su 2019 m. gimė 2 872 vaikais mažiau.
Sunkiausia įtėvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rasti yra vyresnio amžiaus vaikams, didesnėms brolių ir seserų grupėms. Įtėvių šeimas sunku surasti ir vaikams, atitinkantiems specialiuosius kriterijus ne tik dėl jų amžiaus, bet ir jų sveikatos ar kitų specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, ugdymosi).
KLAIPĖDOS APSKRITIS
- Per 2020 m.* Klaipėdos apskrityje iš viso sulaukta 3 946 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus (2019 m. – 2 288). Daugiausiai Klaipėdos mieste – 1 848 atvejai, mažiausiai Palangos miesto savivaldybėje – 161.
- Kaip pastebi vaiko teisių specialistai, dažniausiai būna pažeidžiama vaiko teisė į saugias, tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas, ypač tie atvejai, kai būna naudojamas bet kurios rūšies smurtas prieš vaikus, teisė būti apsaugotam nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo, teisė į mokslą.
- Be piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis, karantinas ypač išryškino ir kitą sudėtingą ir itin opią problemą: tėvų bendravimą su vaiku ir tarpusavyje skyrybų metu bei poskyrybiniame gyvenimo etape.
- Vienoje savivaldybėje Klaipėdos apskrityje nustatytas tik vienas vaiko teisių pažeidimas – Neringos savivaldybėje.
Pastabos: * Šie duomenys teikiami remiantis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) 2021-01-22 duomenimis, galima paklaida.
Mobiliosios komandos
- Per 2020 m. Klaipėdos aps. dvi mobiliosios komandos dirbo su 75 šeimomis, patekusiomis į giliausią krizę, kai vaikas perkeltas į saugią aplinką (kartu su tėvais ar skyriumi), o šeima turi galimybę keistis.
- Konsultacijos šioms šeimoms ir vaikams suteiktos 825 kartus.
- Ne visos šeimos noriai priima mobiliųjų komandų teikiamą pagalbą. Per praėjusius metus pagalbą priimti atsisakė 31 šeima.
- Rekomendacijų tikslumą užtikrina holistiškas šeimos problemų vertinimas. Teikiant rekomendacijas konkrečiai šeimai, sujungiamos visų trijų komandos specialistų žinios: priklausomybės ligų, psichologo ir socialinio darbuotojo.
- Sėkmės istorijos, kai šeimos nariai pripažino problemą, priėmė pagalbą, nuvyko į rekomenduotas konsultacijas, suteikė viltį vaikams grįžti į pasikeitusią šeimą.
Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės-Kačalinienės pastebėjimai:
- Covid-19 situacijos suvaldymas pirmojo karantino metu parodė, koks svarbus yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas, todėl jį reikia nuolat stiprinti, gerinti. Krizės atvejais itin svarbu, kad bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų vyktų pagal iš anksto suderintas schemas, veiksmus, kad kiekviena įstaiga vykdytų tai, už ką yra atsakinga.
- Per praėjusius metus Klaipėdos apskrityje buvo keletas išskirtinių atvejų, kada paaugliai sąmoningai norėjo atsisakyti savo tėvų kreipdamiesi pagalbos į vaiko teisių specialistus. Tai rodo, kad tėvams stinga žinių, įgūdžių, kaip bendrauti su paaugliu.
- Klaipėdos apskrityje pasijautė darbo kokybės pokytis, kai per pernai užsipildė Skyriaus darbuotojų etatai.
Rašyti komentarą