Provokatoriai kenčia dėl savo mažos savivertės. Todėl jiems būtina nuolat atrasti aplinkiniuose savo reikšmingumo patvirtinimą. Būtent dėl to jiems malonu žeminti ir afišuoti silpnąsias kitų žmonių vietas.
Provokatorius pats niekada neatsako į klausimą tiesiai, tačiau mėgsta klausti ne laiku ir ne vietoje. Jis kalba tada, kai reikėtų patylėti, ir tyli, kai iš jo tikimasi atsakymo.
Provokatorius "netyčia", tarsi to nenorėdamas, paviešina asmenines kitų žmonių paslaptis.
Jis gudriai sugeba iš kito žmogaus jas ištraukti šiam nė nepajutus, o paskui pasinaudoja informacija, kad išprovokuotų konfliktą, kurio kaltininkas tikrai bus ne jis.
Provokatorius skandalą su malonumu stebės iš šalies.
Mėgaujasi dėmesiu
Provokatorius labai mėgsta dėmesį. Jam būdingi šie triukai: staiga imti viešai verkti, pašokti iš vietos ir išbėgti iš patalpos trenkus durimis, pulti prie lango ir neva šokti pro jį, demonstratyviai krautis lagaminus, griebtis už širdies ir gerti vaistus, nualpti ir t.t.
Jeigu provokatoriui nepavyks išmušti jūsų iš vėžių savo teatrališkais gestais, jis paleis savo strėles į grynai asmeniškas sritis.
Jis gali pereiti ir prie jūsų tėvų, vaikų bei giminaičių. Jeigu ir tai jūsų neišves iš pusiausvyros, provokatorius griebsis radikalių priemonių: tampys jus už rankų, stumdys, svies į veidą daiktus, daužys indus ir pan.
Jeigu ir po to nepratrūksite, jus galima pasveikinti su pergale.
Kaip elgtis?
Išlaikyti tokį spaudimą normaliam žmogui beveik neįmanoma. Šiaip ar taip, jūs patirsite stresą, o gal net susirgsite depresija.
Mat net tuo atveju, kai provokatoriaus akivaizdoje jūs išoriškai išliekate pakankamai ramus, vidinė ramybė tokiais atvejais - iš fantastikos srities.
Todėl, kad jūsų įtampa konflikto situacijoje buvo slopinama ir nerado angos prasiveržti.
Blogiausias variantas - kad jūs, parėjęs namo, ją išliesite ant savo vaikų ar kitų artimųjų, kurie net nenutuokia, kas jums nutiko.
Kokia gi išeitis?
Vienintelė - juokitės. Nusikvatokite provokatoriui tiesiai į veidą. Viena vertus, juokas puikiai tirpdo įtampą, kita vertus - nuginkluoja provokatorių, kuris ko jau ko, bet juoko tikrai nelaukia.
Įžeidinėtojas sutriks ir visiškai susipainios.
Padarykite kokį nors visiškai netikėtą veiksmą, kuris išmuštų jį iš pusiausvyros. Pavyzdžiui, paglostykite jam galvą arba pakštelėkite į nosies galiuką.
Galite pasakyti, kad jam nubėgo tušas arba jis išsibalino nugarą. Sugalvokite bet ką - bet būtinai pajuokaukite.
Būkite pasirengę
Ir dar. Žinokite visas savo silpnąsias stygas, kad kam nors ėmus jomis groti galėtumėte apsiginti. Dažnai žmogus pats nesusigaudo, kas gi jį taip įskaudino provokatoriaus žodžiuose, bet jeigu gerai apie tai pagalvotų, rastų, iš kur kojos dygsta.
Galbūt jūs bijote pasirodyti juokingas ir silpnas? Galbūt jaučiate didžiulį poreikį būti pastebėtas, reikalingas, nepakeičiamas?
Gal norite, kad jus pagirtų ir jums padėkotų?
Nepasiduokite provokacijoms. Tai sunku, bet galima išmokti. Juk dažnai mes prarandame savitvardą, nors suvokiame, kad mus išprovokavo tas, kuris būtent to ir tikėjosi. Paskui gailimės: "Ir kam gi aš pratrūkau - juk buvo aišku, kad tai provokacija.
Nieko negalėjau padaryti - rodos, prieš savo valią liežuvį į darbą paleidau... O dabar teks srėbti pasekmes".
Keiskitės pats
Provokatoriai veši ir žydi ten, kur griežtai laikomasi autoritetų bei stereotipų, kur viskas iš anksto aišku ir nuspėjama, kur garbinami ritualai ir taisyklės.
Todėl, kad jie šiose griežtose gyvenimiškose schemose puikiai moka atrasti plyšelį ir padaryti iš jo labirintą. Jie lankstūs ir judrūs, o jų aukos - konservatyvios ir įsikibusios apgaulingo stabilumo.
Jeigu jūs dažnai tampate provokatorių auka, galbūt jums verta pabandyti būti lankstesniems? Žinoma, ne tam, kad imtumėte provokuoti konfliktus ir tokiu būdu siektumėte norimo tikslo. Atvirkščiai - tam, kad galėtumėte išvengti konfliktiškų situacijų.
Parengta pagal užsienio spaudą
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą