Kalba, kurios mokomės visą gyvenimą

Kalba, kurios mokomės visą gyvenimą

Palinkusi virš savo pirmagimio lovelės, švelniu žvilgsniu tyrinėjate jo bruožus ir galvojate: kaip gaila, kad jis nieko negali pasakyti... Tikriausia jūs net neįtariate, kad būtent šią akimirką pati ėmėte mokytis visiškai naujos kalbos.

Motinos kalba - tai kalba, kurios taisyklių ir gramatikos, bendraudama su savo vaikais, mokysitės visą gyvenimą.

Mamos radijas

Kad jūsų vaikas augtų laimingas, nuo pat jo gimimo turite "veikti" kaip įjungtas radijas: kalbėti su juo nuolat ir apie viską. Netrukus įsitikinsite, kad mažylis jus supranta.

Prie motinos balso jis jau priprato būdamas įsčiose, nes vaisiaus vandenys gerai praleidžia garsą. Todėl gimęs kūdikis labai gerai jaučiasi, kai girdi mamos balsą.

Jis atpažįsta šį balsą tarp daugelio kitų.

Jūsų balso skambesys - tai informacija apie jus. Buvo toks atvejis, kai operos solistei scenoje prikimo gerklė, o kosėti ėmė žiūrovai... Tokiu žiūrovu gali tapti ir jūsų vaikas, ypač tuomet, kai esate susinervinusi.

Jis dar nesupranta žodžių reikšmės, todėl sutelkia dėmesį į balso skambesį ir intonaciją.

Naujagimio dėmesį lengviausia patraukti... pateikus jam klausimą. Ne bet kokį, o pavyzdžiui: "Pavalgė mano mažiukas?", "Dabar eisime maudytis?", "Kas čia tokie - tavo pirštukai?"

Žinoma, vaikutis nesupras, kad jo yra kažko klausiama, tačiau aukštas balso tonas, kuriuo mes pateikiame klausimą, be jokios abejonės, paskatins jį pajusti jums simpatiją.

Naujagimiai labai palankiai reaguoja į aukštą balsą todėl, kad instynktyviai jį tapatina su neagresyviu elgesiu. Žemi garsai kūdikį gali išgąsdinti, todėl nebandykite juokauti vaizduodami mešką...

Beje, mokslininkai sako, jog moterų balsas yra aukštesnis už vyrų būtent todėl, kad jos auklėja vaikus.

Kiški piški...

Kūdikiai labai mėgsta įvairių gyvūnų pamėgdžiojimą, tik, žinoma, ne riaumojimą. Parodykite mažyliui, kaip cypsi viščiukai, kriaksi ančiukai ir pan. Atkartokite ir jo paties leidžiamus garsus - tai kūdikį labai sudomins. O ką jūs manote apie pasakas? Ši mintis ne tokia jau absurdiška, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Vaikiškų liaudies pasakų intonacijos tiksliai atitinka mažų vaikų suvokimą. Tegu tai bus trumputė, paprastutė pasakaitė, bet ne nuskaityta iš knygos, o papasakota iš atminties - iš savo vaikystės.

Prisiminkite, ką jums sekdavo mama ar močiutė.

Žinoma, kūdikis dar nesugeba sukoncentruoti dėmesio, ir net pats trumpiausias pasakojimas jam yra per ilgas, vis dėlto jau trijų mėnesių "kruopiukas" apdovanoja mamą dangiška šypsena, kai išgirsta pasakų formules: "Kiški piški..." ir pan.

Būkite mandagūs su kūdikiu

Tikriausiai jums neteko būti tokioje situacijoje, kai kiekvienas jūsų ištartas žodis atidžiai buvo tiriamas ir analizuojamas. Bendravimas su mažu vaiku - būtent toks atvejis.

Kalbėdama jūs nepastebimai, bet nusekliai jį mokote gimtosios kalbos. Nekalbėkite greitai. Aiškiai ištarkite visus garsus. Kartokite po keliskart tą pačią frazę, tą pačią intonaciją. Mokymą pailiustruokite vaizdais: kalbėkite apie tai, kas supa vaikutį.

Svarbiausia - būkite... mandagi. "Nepertraukinėkite" kūdikio, neblaškykite, kai jis susidomėjęs, pavyzdžiui, nauju žaisliuku.

Atminkite: klausytis mažyliui yra rimtas darbas, kuriam niekas neturi trukdyti. Nutaikykite momentą, kai jūsų kalbos jis pasirengęs klausytis.

Prieš tai kūdikį paglostykite, priglauskite, būtinai pažvelkite jam į akis - kad kartu su jūsų žodžiais jis pajustų šilumą ir meilę.

Pirmasis žodis - tikras perversmas

Kaip mes jo laukiame! Kiek daug gerų emocijų jis mums suteikia! Vis dėlto atsikratykite iliuzijų, kad pirmasis žodis būtinai bus "mama".

Koks jis bebūtų, pirmasis žodelis reiškia tikrą jūsų santykių perversmą. Iki tol jūs visaip stengėtės atkreipti į save kūdikio dėmesį, o dabar pasikeitėte vaidmenimis.

Mokykitės klausytis ir atsiliepti į visa, ką pasako mažylis. Jeigu nesupratote - savo mimika parodykite nustabą, o jeigu pavyko pagauti, kas pasakyta, - su džiaugsmu tai pakartokite.

Vaikui be galo malonu žinoti, kad jį suprato. Tai skatina kalbėti daugiau.

Vaikas nepradeda iš karto kalbėti "švariai". Kaip taisyklingai skamba žodis, jis žino, tačiau neištaria. Tėvams nereikėtų paskui mažylį kartoti jo iškraipymų - dar pamanys, jog šaipotės, ir įsižeis...

Atkartokite taisyklingą žodžio variantą, ištarkite jį aiškiai. Tik nepersistenkite: nereikia labai aktyviai kovoti dėl vaiko kalbos švarumo.

Primygtinis rekalavimas ištarti taisyklingai vaikui gali sukelti nerimą ir nervingumą, o tai neskatina kalbėti. Beje, kai kurios vaiko kalbos klaidos tėvams skamba taip mielai, kad net taisyti jų nesinori...

Au au, miau miau, niam niam...

Taigi mažylis auga, jo norai įvairėja, o žodžių jiems išreikšti - nepakanka. Kartais dėl to sunku išvengti ašarų. Padėkite vaikui - pasekite jo žvilgsnį, stebėkite veido išraišką, o paskui suformuluokite tai, ką jis bando pasakyti: "Tu nori pasiekti šitą kamuoliuką?"

Jūs galite padėti savo vaikui ir pasufleruodami jam "vaikišką kalbą": au au, miau miau, niam niam ir t.t.

Neklausykite mokslinčių, teigiančių, jog "vaikiška kalba" žalinga, kad ji stabdo vaiko vystymąsi.

Mūsų močiutės elgėsi išmintingai. Mažylis, galėdamas išreikšti savo mintį ir būti suprastas, jaučia didžiulį pasitenkinimą.

Labai greitai jis sugebės ištarti ir "katytė", ir "šuniukas", - štai tuomet "vaikiška kalba" jam ir nebebus reikalinga.

Šalin "parazitus"!

Bendraudami su vaiku, jūs galite susidurti su tokia problema: jis girdi jus, tačiau nereaguoja į tai, ką sakote - praleidžia pro ausis. Tai susiję su silpnu dėmesio koncentravimu.

Dėmesiui lavinti ikimokyklinukų raidos specialistai daugelyje šalių naudoja įvairius žaidimų metodus: balsu rodo, kaip loja šuniukas, kaip gieda gaidelis ir pan.

Tokie garsai atkreipia vaiko dėmesį ir pratina jį klausytis.

Pabandykite ir jūs. Ir dar: prisiminkite visus, kokius tik kadais mokėjote, trumpus eilėraštukus: rimuota kalba puikiai lavina vaiko atmintį. Tai jį skatins greičiau pereiti nuo žodžių prie sakinių.

Tėvams pats metas atkreipti dėmesį ir į savo pačių kalbą. Galbūt joje šmėžuoja visokie "parazitai"? Vaikas žodis po žodžio kopijuoja tėvų leksikoną, tad būkite atidūs...

Trūkstamus žodžius - ant liežuviuko

Kaip skambėjo pirmasis sakinys, kurį surezgė jūsų mažylis? Tikriausia nežinote.

Niekas to negali žinoti. Galbūt jis ištarė savo pirmąjį sakinį tuomet, kai pasiprašė paimamas ant rankų: "Mami mami!" - noriu pas mamytę?

O gal tuomet, kai atėjo pasiskųsti: "Bolia niuniuniu!" - broliukas man neduoda žaisliuko?

Kadangi iš pradžių mažyliui labai trūksta žodžių, jūsų uždavinys - pripildyti pauzes. Atminkite: kalbos strigimo momentai - vaikui sunkus išbandymas. Jis dar mažai pasitiki savo jėgomis, kai reikia pasisakyti.

Jokiu būdu neskubinkite jo kalbėjimo. Klausykitės kantriai, susidomėję, nerodydami nepasitenkinimo ir apsieidami be tokių paraginimų; "na, na, kas toliau, sakyk!"

Kad pripildytumėte pauzes, galite vaikui suformuluoti konkrečius klausimus, provokuojančius ištarti ką reikia, kitaip tariant, "padėti jam ant liežuviuko" tuos žodžius, kurių jis ieško.

Kamuoliukas... nuriedėjo

Puikus būdas, kuriuo sąmoningai ar nesąmongai naudojasi daugelis tėvų, - tai vaiko pasisakymo papildymas ir plėtojimas.

Pavyzdžiui, vaikas sako: "Kamuoliukas", o jūs papildote - "Raudonas kamuoliukas" arba "Kamuoliukas nuriedėjo".

Specialistų tvirtinimu, šitaip vaikai greičiau išmoksta kalbėti taisyklingais sakiniais. Tik atminkite, kad papildant savo pašnekovą nereikia pridėti daugiau nei vieną du žodžius.

Kaip lavinti vaiko žodinę atmintį? Pabandykite įpareigojimo metodą.

Pavyzdžiui: "Dabar nueik pas tėtį ir pasakyk "aš noriu gerti". Vėliau užduotį galite pasunkinti: "Nueik pas tėtį ir pasakyk, kad tu nori gerti" (šiuo atveju vaikui jūsų pasakymą teks perfrazuoti).

Sėkmė gimdo sėkmę

Kaip vaiką pamokyti naujų žodžių ir frazių? Pasakę tai, ką norite jį išmokyti, pasiteiraukite jo nuomonės, pavyzdžiui: "Man šalta. O tau ar šalta?", "Man atrodo, kad čia per karšta. Kaip tu manai?"

Visuomet stenkitės didinti vaiko pasitikėjimą savo sugebėjimais, pabrėždami jo autorystę: "Tomukas ką tik pasakė, kad...", "Tomukas pats sugalvojo!"

Jūs net neįsivaizduojate, kokiomis svarbiomis personomis savo pačių akyse pasijunta mažyliai, kai tampa įvairiausių neįkainojamų frazių autoriais!

Mažasis išminčius gali valandą vaikščioti paskui mamos sijoną ir kartoti: "Kaip Tomukas pasakė?" Įkvėptas savo sėkmės, jis sugalvos dešimtis kitų išmintingų, pamokančių posakių.

Juk mažylis laimingiausias tada, kai jam pavyksta pradžiuginti mamą...

Išversta iš užsienio spaudos

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder