Paaugusi dukra linksta pati rūpintis tėčiu, ir šis vyras tampa ne tik nuostabus ir reikalingas, bet ir jaudinančiai, švelniai globojamas. Tėtis gali pašvęsti save darbui ar pomėgiams, palikdamas dukrą motinos priežiūrai, ir dėl to nejausti jokios būtinybės aiškintis santykius su dukra.
Tai yra likti... laisvas! Argi tai ne visų vyrų svajonė?
Mūsų laikais dukros - nebe našta, kurios reikia kuo naudingiau atsikratyti išleidžiant už vyrų. Tėčiams nebereikia ieškoti kuo padoresnio gyvenimo palydovo, atiduoti jas į svetimą šeimą.
Žinoma, šie klausimai ir dabar jaudina tėčius, tačiau į tai nebežiūrima taip fatališkai kaip anksčiau.
Vyrams lengviau mylėti dukras nei sūnus, todėl, kad moteris - būtybė, kuriai gali atvirai rodyti savo meilę. Mergaitės, kitaip nei berniuko, nereikia mokyti slėpti savo jausmus.
Be to, žiūrint į dukras tėčių neslegia jų pačių silpnybių ir trūkumų našta.
Berniukuose vyrai atpažįsta pačius save, savo pratęsimą, vadinasi - ir savo silpnąsias vietas. Jiems sunku sūnuje pamatyti visiškai kitą žmogų ir leisti jam pačiam pasirinkti gyvenimo kelią, nesiblaškant, netaisant savo klaidų, ką kadaise darė jų tėvai.
Net jeigu tėvas savo vaikų atžvilgiu elgiasi teisingai ir išmintingai, supranta jų kitoniškumą, jam vis tiek akis bado kai kurie nesklandumai, atsispindintys sūnuje lyg veidrodyje.
Dukters atžvilgiu tėtis jaučiasi laisvesnis, bendraujant su ja jam netenka susidurti su nuosavu netobulumu.
Kam mergaitei reikalingas tėtis?
Paprastai vaidmenys šeimoje pasiskirstomi taip: mama - mokytoja, tėtis - įkvėpėjas. Mama moko dukrą būti moterimi, patarinėja, kaip rengtis, kaip gaminti maistą, kaip mylėti, pykti, girti...
Ir jeigu mama dukters ko nors neišmokys, ji lengvai to pasisems pati. Tuo tarpu tėčio vaidmens nesuvaidins niekas kitas.
Būtent tėtis mamos mokymams suteikia prasmę: kam mergaitei reikia tapti gera ir gražia moterimi.
Būtent bendraudama su tėvu dukra pirmąsyk patiria esanti moteris.
Tai, kaip mergaitė suvokia savo moteriškąją esybę, turės įtakos būsimiems jos santykiams su vyrais. Iš pradžių ji nė neįtaria, kad priešingos lyties atstovai gali būti ne tokie kaip tėtis.
Atėjus laikui įsimylėti (t.y. apie ketvirtus gyvenimo metus), ji jau žino, kas tokie vyrai ir kokie santykiai su jais turi susiklostyti - būtent "turi", nes jeigu berniukas neatitinka tėčio įvaizdžio, mergaitė jo nepastebės.
Jis netaps jai priešingos lyties atstovu. Jeigu jų santykiai nebus panašūs į santykius su tėčiu, ji pavadins juos beprasmiais ir nuobodžiais.
Griežtumas žalingas
Verta pasakyti, kad tėviškas griežtumas nėra tai, ko reikia mergaitėms. Reikalas tas, kad mergaitės nemėgdžioja tėčių, todėl jų reiklumas jų nestimuliuoja, o tik žeidžia ir atstumia.
Jeigu jūs būsite griežtas dukrai, ji ims jūsų vengti ir prisibijoti, o tai vargu ar pravers jai santykiuose su priešinga lytimi.
Konkurencija būdinga ne tik vyrų pasauliui - ją patiria ir moterys. Dažniausiai moterį ji skatina būti dėmesingesnę, ko nors mokytis, geriau suvokti savo galimybes ir jų ribas.
Ir prisibijoti stipresnių bei nuovokesnių. Tačiau tokia baimė moters ir vyro santykiuose mergaitei gali sukelti pojūtį, jog ji neverta meilės, dėmesio, švelnumo ir paramos, kad jai reikia daug pastangų to pasiekti.
Net jeigu jūsų dukra stos į kovą dėl meilės ir kartais ją laimės, vyro meilė jai taps ne savaime suprantamu, normaliu dalyku, o trofėjumi.
Tėčio šaltumas dukters atžvilgiu gali būti paaiškinamas jo, kaip vyro, nesusigaudymu, "o ką gi su jomis daryti?" Jis nesupranta, kaip auga mergaitės, kas joms svarbu, nuo ko jas reikia saugoti.
Vyro požiūriu, jos gyvena keistame pasaulyje, kuriame per daug sureikšminami žvilgsniai, intonacijos, pokalbiai.
Būna, kad tėtis sutrinka ir nesugeba dalyvauti tame ypatingame mergaitės gyvenime, negali perprasti jos gudrybių.
Patekęs į tokią situaciją, vyras pasiduoda ir paklūsta dukters diktatui. Čia nėra nieko bloga nei tėčiui, nei dukrai, ypač jei mama nesinaudoja pastarąja kaip priemone vyrui "paspausti".
Vis dėlto jeigu tėtis susitaikys su nekontroliuojamais santykiais, jis stengsis apskritai išvengti susidūrimo su stichija, prieš kurią yra bejėgis.
Ką turi padaryti tėtis,
kad dukra užaugtų laiminga ir pasitikinti savimi? Nieko ypatingo. Mergaitei užtenka jūsų buvimo ir meilės, nesvarbu, kuo ta meilė pasireiškia.
Ji pajus ją intuityviai.
Būtent dėl to neverta mergaičių apgaudinėti - jos iškart pajunta falšą. Kad įvertintų jūsų galią ir patikimumą, pakanka tėviškos globos ir paramos.
Būtent iš to dukra supras, kad vyrai verti pagarbos ir jais galima pasikliauti.
Parengta pagal užsienio spaudą
Kaip vaikui paaiškinti apie grėsmes, slypinčias internete?
Psichologė: vaikai pokyčius išgyvena sunkiau nei suaugusieji
Rašyti komentarą