Karas su vaiku: kaip pasiekti paliaubas?

Karas su vaiku: kaip pasiekti paliaubas?

Ar pasvajojate, kaip būtų nuostabu su vaiku gyventi nuolat taikiai ir be jokių konfliktų? Jei taip, jūsų retoriškai paklausčiau: ar tai įmanoma?

Kiekvieną dieną bendraudami su vaiku matome, kad jo požiūris skiriasi nuo mūsų, ir visiškai išvengti konfliktų nepavyksta.

Nesutarimų kyla net tada, kai dedamos visos pastangos jiems išvengti. Svarbu suvokti faktą, kad konfliktai yra natūrali gyvenimo dalis, ir ne bijoti konfliktuoti, bet mokėti tinkamai tai daryti.

Kaip kyla konfliktai tarp tėvų ir vaiko?

Dažniausiai nebūna vienos priežasties, dėl kurios kiltų konfliktas su vaiku, tačiau galima įvardyti kelias pagrindines.

Kai kurie konfliktai kyla, kai tėvai negali skirti savo vaikams pakankamai dėmesio ar paramos, kurios jiems reikia.

Kartais nesutarimų kyla dėl skirtingų kartų interesų: tėvų ir vaikų požiūriai gali labai skirtis, ypač aptariant tokius klausimus, kaip mokymasis, tvarkymasis ir t. t.

Kilus konfliktui, visa šeima patenka į emocinį sąmyšį. Sprendžiant ginčą, labai svarbu, kad šiame procese dalyvautų visi nariai, net ir tie, kurie tiesiogiai nėra susiję su iškilusia problema.

Konflikto metu tėvai ir vaikai užima priešingas pozicijas, kurias mėgindami apginti įsiaudrina ir vienas kito nebegirdi. Prieš pradedant imtis konkrečių veiksmų, reikėtų stabtelti ir mėginti suvokti kilusias emocijas bei pasistengti jas suvaldyti. Antraip susikaupusius jausmus galime netinkamu būdu išlieti ant vaikų: rėkti, bausti.

Kontroliuoti save padeda suvokimas, kad konflikto metu mes visuomet esame linkę kaltinti kitą, šiuo atveju - vaiką.

Kai laimi tik viena kariaujanti pusė

Galimi įvairūs konflikto su vaiku sprendimo variantai. Ar esate tos nuomonės, kad sprendžiant nesutarimus svarbiausia niekada nenusileisti vaikui, nes kitaip jis "atsisės ant galvos"? Jei taip, kyla pavojus, kad matydamas nenusileidžiančius tėvus vaikas mokomas taip pat tvirtai laikytis savo nuomonės, naudoti jėgą neatsižvelgiant į kitus.

Kai tėvai bando išsireikalauti, kad vaikas griežtai vykdytų tik jų norus, tuomet mažasis pradeda galvoti, kad jo norai yra nesvarbūs, jaučiasi nugalėtas. Kaupiasi pyktis bei nuoskaudos, vaikas darosi agresyvus arba neveiklus. Santykiai su tėvais tampa vis šaltesni ir sudėtingesni.

Kitas kraštutinumas - pasitraukti iš konflikto ir visada leisti laimėti vaikui. Galvojama taip: "Viskas vaikui, dėl šventos ramybės..." Jei tėvai vengia konflikto, vaikas gali atsakyti tuo pačiu ir esama problema gali būti išvis nesprendžiama.

Nesprendžiami šeimos konfliktai kaupiasi. Be to, nemokėdamas spręsti nesutarimų, vaikas bendraamžių grupėje gali nemokėti užmegzti santykių, jaustis vienišas ir atstumtas. Tačiau tam tikrais atvejais (kai ginčo sprendimas nėra labai svarbus ir nėra daug laiko jam spręsti) bei išmokę tinkamai tai daryti, tėvai gali pasitraukti iš konflikto. Tėčiui arba mamai pasitraukus iš kovos lauko, vaikas lieka vienas: nebeturi nei auditorijos, nei priešininko.

Išeitis yra! Bendradarbiavimas

Kai taikiai pasitraukti iš konfliktų nepavyksta, tėvams ir vaikui reikia mokėti juos konstruktyviai išspręsti. Tai reiškia ne taikyti perdėtai griežtas bausmes, kaltinti, kritikuoti vaiką, o kalbėtis su juo apie susidariusią probleminę situaciją, pripažinti savo klaidas bei ieškoti visiems bendrų išeičių.

Taip atsiranda galimybė bendradarbiauti, o bendradarbiavimas laikomas sėkmingiausia konfliktų sprendimo strategija, nes tiek tėvai, tiek vaikas aktyviai dalyvauja sprendžiant konfliktą. Antraip (įsiveliant į kovą) vaikas nėra mokomas taikiai spręsti iškilusių sunkumų, jam kyla pyktis tėvams, priešiškumas ir noras atkeršyti.

Taikant bendradarbiavimo strategiją, pabrėžiamas problemos sprendimas ir nesiaiškinama, kuri pusė teisi, kuri klydo. Bendradarbiauti ypač verta tuomet, kai problemos sprendimas labai svarbus ir jums, ir vaikui.

Žingsniai taikos link

Profesorė Julija Gippenreiter pristato metodą iš 5 žingsnelių, kurie padeda bendradarbiauti su vaiku ir sėkmingai išspręsti konfliktą:

1. Konfliktinės situacijos analizė.

Reikėtų pradėti nuo vaiko išklausymo: ko jis nori, kas jam svarbu, kas kelia sunkumų? Kai vaikas jausis išklausytas, jis lengviau išgirs ir jus, atslūgs įtampa. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus, galima sustabdyti daugelį konfliktų jiems dar neįsiliepsnojus. Kai vaikas išklausytas, laikas jam pranešti apie savo jausmus. Svarbu kalbėti pirmu asmeniu: "Man sunku, kai žaislai išmėtyti kambaryje", o ne kaltinti: "Tu kaltas, kad namuose tokia netvarka."

2. Pasiūlymų rinkimas.

Jeigu su vaiku išsakėte vienas kitam savo jausmus, tada galima pradėti ieškoti atsakymo į rūpimą klausimą, ką daryti, kad problema būtų išspręsta. Neskubėkite iškart rasti tinkamiausią variantą. Ant popieriaus lapo surašykite visų šeimos narių pasiūlymus, net ir tuos, kurie atrodo absurdiški. Svarbiausia, kad vaikas pirmasis turėtų galimybę pasakyti savo sugalvotą sprendimą. Būtina susilaikyti nuo kritikos. Šiame etape svarbiausia - sprendimų gausa, o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama.

3. Tinkamiausio sprendimo paieška.

Kai jūs ir vaikas esate susipažinę su vienas kito lūkesčiais bei planais, galima aptarti kiekvieną pateiktą pasiūlymą ir išrinkti tuos variantus, kurie tinka visiems. Svarbu įsigilinti ne tik į savo, bet ir į vaiko situaciją. Jeigu pavyksta rasti visiems priimtiną sprendimą, laukia dviguba nauda: išsprendžiama problema ir vaikas gauna gyvenimišką pamoką, kaip ateityje spręsti sunkumus.

4. Priimto sprendimo detalizavimas.

Priėmus sprendimą, reikėtų įsitikinti, ar vaikui aišku, ką jis turės daryti. Gal reikalinga jūsų pagalba arba informacija? Pavyzdžiui, jei nuspręsta, kad vaikas rytais kelsis savarankiškai, gal teks jį išmokyti naudotis žadintuvu. Svarbu prisiminti, kad vaikas mokosi ir turi teisę klysti.

5. Sprendimo įgyvendinimas, patikrinimas.

Šiame etape svarbu prisiminti, kas buvo nuspręsta. Gerai būtų sprendimus užrašyti ant lapelio ir pakabinti visiems matomoje vietoje. Iš pradžių galimos nesėkmės, bet neverta iškart dėl jų priekaištauti. Geriau palaukti keletą dienų ir vieniems kitų paklausti: "Kaip sekasi?".

Iš pradžių gali atrodyti, kad šis konfliktų sprendimo būdas užima daug laiko (10 - 30 minučių), tačiau tai bus laikas, praleistas kartu su vaiku, mokantis bendradarbiauti, nenaudoti prievartos, stiprinti tarpusavio ryšį. Toks bendravimas santykiams su vaiku suteikia saugumo, stabilumo ir nepalieka pralaimėjusiųjų.

Svarbu
* Kalbantis su vaiku, drąsinti jį išlikti atvirą ir nuoširdų. Jeigu tai pradedama pakankamai anksti, vaikas bus labiau linkęs kalbėtis su jumis tuomet, kai turės problemų.
* Ginčytis išmintingai. "Pasitaupyti" savo rimtas reakcijas svarbioms problemoms, tokioms kaip seksas ar narkotikai.
* Taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir būti teisingos jo atžvilgiu, kad būtų išvengta nereikalingų konfliktų.
* Būti pasiruošus atleisti. Atleidimas yra galingas įrankis norint užbaigti konfliktą.
* Parodyti pagarbą vaikui. Daugiau gaunama naudos parodant nuoširdžią pagarbą nei šiurkščiai elgiantis.
* Neskubėti. Skubėdami žmonės dažnai susijaudina ir sprendžia neapgalvotai.
* Kartais tėvų ir vaikų konflikte reikalinga profesionali pagalba. Kai ginčai paveikia kasdieninį gyvenimą, asmenybės bruožus arba šeimos laimę, rekomenduojama kreiptis į psichologą. Konsultacijų metu atsiranda galimybė trečiam nešališkam požiūriui į konfliktą, taip pat sukuriama saugi aplinka, kad visi šeimos nariai būtų išgirsti.

"Saulės ir vėjo dvikova"

Taip vadinasi istorija apie konflikto sprendimą. Ją galima skaityti ir aptarti kartu su vaiku.

Susiginčijo saulė ir vėjas, kuris iš jų stipresnis. Staiga jie pamatė einantį keliautoją. Vėjas ir sako: "Kas sugebės nuimti jo lietpaltį, tas ir bus stipresnis." Ėmė vėjas smarkiai pūsti, labai stengėsi, bet keliautojas tik dar labiau susisupo į lietpaltį. Tada išlindo saulė, sušildė savo spinduliais keliauninką ir jis tuoj pat nusirengė lietpaltį.

Saulė ir sako vėjui: "Švelnumas ir draugiškumas buvo ir bus stipresni už pyktį ir jėgą!"

Pašto dėžutė TĖVŲ KLAUSIMAMS: [email protected]

Sidebar placeholder