Ko vis dažniau skauda širdį

Ko vis dažniau skauda širdį

Emocinės pagalbos prireikia vis daugiau žmonių, nesulaukę jos gydymo įstaigose, gyventojai kreipiasi pagalbos telefonu. Vis dėlto ir čia prisiskambinti pavyksta ne iš karto. Gyventojų poreikis gauti psichologinę pagalbą auga kasmet.

Pasak Paramos fondo „Jaunimo linija“ direktoriaus, psichologo Pauliaus Skruibio, „Jaunimo linijos“ telefonais kreipiamasi kur kas daugiau, nei linijos sugeba priimti vienu metu.

„Nors dirbame kiekvieną dieną ir visą parą, dar prieš keletą metų turėjome didžiulę problemą, nes mums skambindavo kur kas daugiau žmonių, nei mes galėjome atsiliepti, atsiliepdavome į vieną iš 20 skambučių, - sakė P.Skruibis. - Dabar mes pajėgūs atsiliepti į vieną iš 7 skambučių.“

„Jaunimo linijoje“ pernai užfiksuoti 3044 pokalbiai telefonu su savižudybės rizika (8 pokalbiai per parą, tai yra 5 proc. daugiau nei 2012 m.), o elektroniniu paštu su minėta rizika sulaukta 388 laiškų (1 pokalbis per parą).

P.Skruibio teigimu, jeigu visuomenėje kyla rezonansinės situacijos, kai su gyvenimu atsisveikina žinomi žmonės, skambučių sulaukiama dar daugiau. Emocinės pagalbos daugiausia kreipiasi paaugliai. Pastaruoju metu sulaukiama ir skambučių tokių vaikų, kuriuos tėvai paliko seneliams, o patys emigravo užsidirbti į užsienį. „Jaunimo linijos“ direktorius tikino, jog didžiulė bėda yra dėl psichologinės pagalbos medicinos įstaigose.

„Sulaukti psichologinės pagalbos mažesniame miestelyje, net ir dideliame mieste, nėra lengva, todėl kad psichikos sveikatos centruose visiškai dominuoja medikamentinis gydymas. Pacientų būsenos vien vaistais nepagerinsime“, - sakė jis.

Lietuva pagal antidepresantų vartojimą Europoje yra viena pirmaujančiųjų. Pasak P.Skruibio, jeigu valstybėje ir toliau bus remiamasi tik medikamentiniu požiūriu į žmogaus psichinę sveikatą, nieko nebus.

„Žinau konkrečią situaciją: paauglė mergina save žaloja, mama nerimauja, nueina į psichikos sveikatos centrą ir ten pasiūlo 10 nemokamų konsultacijų, bet per tas konsultacijas problemos neišspręsi. Mokamas konsultacijas ne visi gali sau leisti. Šaliai brangiai kainuoja gydyti žmogų, kurio psichinė sveikata jau labai prasta. Taigi lėšas reikia skirti profilaktikai, bus geriau ir žmogui, ir valstybė sutaupys. Neturi vyrauti pasekmės medicina“, - sakė jis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder