Kodėl vaikai isterikuoja?

Isterija kyla, kai atsiranda būtinybė atsikratyti įtampos ir išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, taip pat kai vaikas pervargsta arba nuobodžiauja, kai yra alkanas, jaučia diskomfortą arba serga. Mažylis nesugeba susitvarkyti su savo emocijomis, tad jam reikia padėti išvengti panašių situacijų.

3-5 metų vaikai dažniausiai griebiasi isterijos kaip būdo priversti kitus įvykdyti jų norus. Taigi jeigu atžala supras, kad tai veikia, šis būdas bus naudojamas vis dažniau. Šiuo atveju tėvai turėtų supažindinti vaiką su kitais būdais išreikšti savo jausmus bei norus.

Vaikų isterija yra neatskiriamas jų raidos etapas. Jo metu vaikas pareiškia apie savąjį Aš ir "tikrina" tėvų atsakomąją reakciją. Tačiau dažnos isterijos išbalansuoja vaiko psichiką, o tai gali atsiliepti vaiko nervų sistemos būklei ir charakteriui. Galiausiai vaikas gali tapti visiškai nekantrus, pernelyg reiklus, įžeidus, įtarus ir kerštingas. Dažni emociniai sprogimai, kurie baigiasi vėmimu, dusuliu, vangumu arba miegu, - tai jau priežastis kreiptis į nervų gydytoją konsultacijos.

Ką daryti?

1. Vaikai mėgsta pastovumą. Neprognozuojami dalykai juos vargina. Todėl pasistenkite laikytis esminių režimo momentų ir ritualų.

2. Pastebėję pirmuosius nuovargio, įtampos ar nerimo požymius ir prasidedant kaprizams, sukurkite vaikui komfortišką aplinką arba perkelkite jo dėmesį į ką nors malonaus.

3. Jeigu einate į parduotuvę arba pasivaikščioti - prieš tai pamaitinkite vaiką ir pasiimkite maisto su savimi.

4. Suteikite atžalai pasirinkimo laisvės ("Ką tu šiandien rengsiesi?") ir venkite tiesioginių draudimų (žinoma, jeigu nėra pavojaus gyvybei). Užuot subarę "Negalima lipti ant stalo!", verčiau pasiūlykite: "Galbūt pasidarykime iš pagalvių piramidę ir ant jos pašokinėkime?"

5. Savo pavyzdžiu mokykite mažylį reikšti emocijas: "Aš pavargau. Aš nusivyliau. Man malonu." Lygiai taip pat pasufleruokite vaikui, kas su juo vyksta: "Tu nusiminei, kad berniukas paėmė tavo kastuvėlį. Nori jį susigrąžinti? Pasakyk jam: "Tai mano kastuvėlis ir jis man dabar reikalingas - prašau atiduoti."

6. Atsikratyti įtampos ir susikaupusių nuoskaudų bei pykčio padeda fizinė iškrova: tegu mažylis pabėgioja, pasisupa, pasivažinėja dviračiu, pasiturškia vonioje. Padeda ir nugarytės masažas.

7. Suformuluokite vienodus reikalavimus vaikui ir tegu jų laikosi visa šeima. Antraip mažylis greitai atras tą minkštą šeimos narį, kuriam bus galima rengti "koncertus". Tėvai neturėtų atšaukti vienas kito draudimų.

8. Mokykite vaiką gerbti kitų žmonių interesus ir norus.

Jeigu isterija jau prasidėjo

Svarbiausia - atrasti būtent tą būdą, kuris veikia jūsų vaiką. Tam reikia pirmiausiai suprasti, ko siekia jūs vaikas. Tai gali būti ir nesąmoningas bandymas diktuoti savo valią, ir sąmoningai surengtas spektaklis silpnų nervų publikai.

1. Suimkite save į rankas ir išlikite ramūs. Jokios reakcijos. Tai bus savitvardos pamoka. Neraminkite vaiko ir nebarkite - dabar jis vis tiek jūsų negirdi.

2. Jeigu aplinkui daug smalsių akių, išsiveskite (arba išsineškite) vaiką į nuošalesnį kampelį.

3. Jeigu vaikas nesileidžia paimamas ant rankų arba nusivedamas į šalį, pasakykite jam, kad jums nemaloni šita scena, ir pasitraukite nuo jo per tam tikrą atstumą. Užsiimkite savais reikalais ir ignoruokite jo netinkamą elgesį. Kai mažylis pamatys, kad mama signalizuoja, jog jaudintis nėra dėl ko, jis nurims. Nepalikite vaiko vieno kambaryje su savo jausmais. Jis nekaltas, jog kol kas dar nemoka išreikšti savęs kitaip.

4. Kai mažylis ims rimti, prisėskite šalia, apsikabinkite. Nekalbėkite apie tai, kas atsitiko, nes viskas prasidės iš pradžių. Patikėkite, jis jau ir taip padarė tam tikras išvadas. Nukreipkite dėmesį kokia nors įdomia veikla, bet nepersistenkite šokinėdami aplink jį, kad kitąsyk jis nesukeltų isterijos dėl "apdovanojimo".

isterija - tai ir nesąmoningas bandymas diktuoti savo valią, ir sąmoningai surengtas spektaklis silpnų nervų publikai. Isterija kyla, kai atsiranda būtinybė atsikratyti įtampos.