Kodėl žmonės negirdi to, ką sakote

Kodėl žmonės negirdi to, ką sakote

Bendravimas gali būti panašus į karą - kai vienas stengiasi palaužti kito valią, priversti jį kapituliuoti ir sutikti su primestomis sąlygomis. Arba į tuščią klaidžiojimą pokalbininko minčių labirintais - kai šis dėlioja frazes negalvodamas apie jūsų poreikius, tenorėdamas pademonstruoti savo erudiciją.

Komunikacijos ekspertas Frenkas Luncas (Frank Luntz), knygos "Žodžiai, kurie veikia" ("Words That Work") autorius, atkreipia dėmesį, jog interneto epochoje keistis informacija tapo paprasčiau, tačiau šis paprastumas - apgaulingas: "Taip, jūsų žodžiai pasiekia pokalbininką per dalį sekundės, bet tai nereiškia, kad jį pasiekia ir tai, ką norėjote pasakyti. Kuo daugiau mes bendraujame, tuo mažiau skiriame dėmesio tam, ką kalbame."

Dažniausiai mes kalbame (ar rašome) galvodami tik apie tai, ką norime pasakyti. "Tai esminė klaida - nekreipti dėmesio į pokalbininko poreikius", - teigia F. Luncas.

Daug svarbiau, nei parodyti savo informuotumą ar erudiciją, yra pasirūpinti, kad būtum išgirstas.

Labiausiai tai pasakytina apie elektroninį susirašinėjimą. Adresatą gali atstumti šabloniškas mandagumas. Arba atvirkščiai: pernelyg tiesmuką stilių jis gali priimti kaip agresiją.

"Tie patys žodžiai, pasakyti skirtingame kontekste, sukelia visai kitą įspūdį. Ir atvirkščiai - pasakyti tą patį dalyką galima visiškai skirtingais žodžiais." Ekspertas pataria vengti sutrumpinimų, specifinių terminų, ilgų žodžių, sudėtingų sakinio konstrukcijų.

"Vienas tikslus žodis vertas dešimties bendrų frazių, - primena F. Luncas.

"Norėdami perteikti savo mintį, kalbėkite tai, kas rezonuoja su emociniu žmogaus patyrimu. Esama puikaus žodžio, kuris gali jums padėti nupiešti paveikslą: tai žodis "įsivaizduokite..."

Komunikacijos ekspertas pataria visuomet pirmiausiai galvoti apie adresatą: kokie jo prioritetai, vertybės, emocinis patyrimas. Yra universalių dalykų: žmonės skausmingai priima viską, kas jiems primena jų pažeidžiamumą. Kiekvienas linkęs suvokti save kaip asmenybę, individą, o ne kaip statistinį vienetą.

Tiek kreipiantis į viešą auditoriją, tiek kalbantis su draugais ir artimaisiais, svarbiausia bendravimo taisyklė ta pati: nuoširdumas.

Jeigu norite atsiprašyti, nepakanka pasakyti "atsiprašau". Dėl ko nors apgailestaujant rezultatų duos šie keturi žingsniai:

"Aš suklydau" - tai situacijos pripažinimas;

"Aš kaltas" arba "Aš gailiuosi" - atsakomybės pripažinimas;

"Prašau man atleisti";

"Kaip galėčiau išpirkti savo kaltę?".

Šie keturi žingsniai rodo, jog norite keistis.

10 gero bendravimo principų pagal Frenką Luncą

1. Paprastumas. Kuo paprastesni jūsų sakiniai, tuo lengviau jus supras, vadinasi, - daugiau šansų, jog patikės.

2. Trumpumas. Trumpi sakiniai geriau už ilgus. Jūsų užduotis - rasti kelis tikslius žodžius.

3. Įtaigumas. Jeigu jūsų žodžiai skamba nenuoširdžiai arba prieštarauja faktams, jie nepadarys įspūdžio klausytojams. Leiskite žmonėms suprasti, ko siekiate.

4. Kartojimas. Galbūt jums nuobodu kartoti tą patį šimtąjį kartą, tačiau prieš jus gali būti klausytojas, kuris šią informaciją girdi pirmą kartą.

5. Naujumas. Kalbėkite apie tai, kas pažįstama, tačiau nepamirškite ir bent kiek nustebinti. "O, šito nežinojau!" - puiki klausytojų reakcija.

6. Intonacija. Žodžių skambesys formuoja įspūdį ne mažiau už žodžius.

7. Emocija. Idealu, kai jūsų žodžiai sukelia įspūdį, jog sakote tai, ką jie slapta galvoja ir jaučia.

8. Vaizdingumas. Pieškite paveikslą. Viena ryški detalė gali pasakyti daugiau nei šimtas abstrakčių sąvokų.

9. Kontaktas. Įsivaizduokite save pokalbininko vietoje. Pagalvokite, kas yra tas, kuris jūsų klausosi. Ar jis jus girdi, ar jam tikrai reikia to, ką sakote.

10. Turiningumas. Parodykite, jog vertinate kitų laiką ir dėmesį. Neverskite jų klaidžioti nesuprantamų minčių labirintais.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder