Vokietijoje kasmet įvairaus laipsnio koma ištinka apie 40 tūkstančių žmonių. "Kol žmogus gyvas, jis tam tikru būdu palaiko ryšį su aplinkiniu pasauliu, - teigė Cigeris duodamas interviu "Spiegel Online". - Jis netgi kartais siunčia signalus."
Reakcija, kurią sunkiai pastebi aplinkiniai, yra akivaizdi, kai fiksuojamos galvos smegenų bangos.
"Tokio pobūdžio reakcijos geriausiai matomos, kai šalia paciento yra jo artimieji, taip pat specialiai stimuliuojant", - teigia gydytojas.
Jeigu tokios reakcijos fiksuojamos, daugėja ir galimybių, kad pacientas įveiks komą.
"Beje, moksliškai įrodyta, kad komos ištikti ligoniai reaguoja į lytėjimo ir kitus dirgiklius, smegenys apdoroja gautą informaciją ir organizmas atsako padažnėjusiais širdies dūžiais", - tvirtina Cigeris.
Keičiantis pulso dažniui kinta ir kvėpavimas, arterinis spaudimas, o tai suteikia vilties, kad koma bus įveikta.
Sąmonė lieka aktyvi
Nuomonė, kad į tokius pacientus negalima numoti ranka, yra sena kaip pasaulis.
Dar antikiniais laikais graikų gydytojas Hipokratas iš Koso salos (gyvenęs 469 - 375 m. iki mūsų eros) ragino daryti visapusišką poveikį į komą nugrimzdusiems ligoniams, kad šie nebūtų prarasti.
Tomas Kamereris, Miuncheno universitetinės klinikos dvasininkas, įsitikinęs, kad ištiktas komos žmogus visą laiką aplinkos dirgiklius registruoja emocionaliai.
Pavyzdžiui, vieno paciento kvėpavimas buvo padažnėjęs 20 minučių po to, kai jam buvo paleidę muziką.
Kamereris pernai žiemą buvo vienas iš kongreso, kuriame psichologai, dvasininkai, gydytojai ir artimieji, kurie rūpinasi komos ligoniais, diskutavo, kaip reiktų su jais bendrauti, rengėjų.
"Mūsų požiūriu, koma nėra pasyvi žmogaus būsena. Sąmonė yra aktyvi", - sako Kamereris.
Kaip ir daugelis gydytojų, jis remiasi nuostata, kad ši būsena yra savisaugos mechanizmas - savotiška programa ekstriniam atvejui, kai organizmui būtina taupyti gyvybinę energiją.
Žmogus nebereaguoja į nepakeliamą skausmą, tačiau smegenys ir toliau rūpinasi refleksais - rijimu, blakstienų virpėjimu, kvėpavimu. Smegenų aktyvumą galima stebėti encefalogramoje.
Būtent pasinaudoję encefalografu mokslininkai priėjo prie minties, kad komos ligonis reaguoja.
Atjungti ar ne?
Tyrimai, atlikti Tiubingeno universitete, parodė, kad kas ketvirtas pacientas, ištiktas komos arba veikiamas narkozės, reaguoja netgi į tokius dirgiklius, kaip beprasmiški sakiniai.
Neurochirurgas Cigeris aprašo atvejį, kai vyriškis, kuriam operacijos metu buvo pritaikyta visiška nejautra, gulėdamas ant operacinio stalo girdėjo daugiau, nei norėjo jį operavę gydytojai. Kadangi pacientas buvo gana riebus, medikai laidė juokelius apie jo "kiaulės pilvą".
Operacija truko porą valandų, o atsigavęs po narkozės vyriškis labai piktinosi gydytojų apkalbomis.
Todėl, pasak Cigerio, būtina atsargiai rinkti žodžius budint ir prie komos ištikto žmogaus patalo. "Negatyvios prognozės, - sako neurochirurgas, - gali įsiskverbti į ligonio pasąmonę ir pabloginti jo sveikatos būklę."
Tema, ar galima ir ar reikia atjungti gyvybę palaikančius aparatus nuo beviltiškų pacientų, tampa vis aktualesnė su kiekvienais naujais tyrimais šioje srityje.
Statistika byloja, kad šansų atsibusti mąžta su kiekviena komos diena. Tačiau šiandien gydytojai nenoriai išjungia aparatus net tuo atveju, jeigu turi dokumentą, liudijantį tokią ligonio valią.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą