Menas teisingai poilsiauti

Asta Jaciūnienė, savaitę su dukrele Sigita praleidusi Švedijoje, įsitikinusi, kad tokios trukmės poilsio jai pakaks bent pusmečiui.

"Atostogų ilgumas priklauso nuo temperamento. Aš neįsivaizduoju, kaip žmonės gali poilsiauti mėnesį. Man jau po trijų ar keturių dienų reikia ką nors veikti", - sako Asta. Ji teigia, kad priversta tinginiauti tik pavargtų.
Atskirti labai pavargusį žmogų nuo vidutiniškai nusistekenusio nesudėtinga. Psichologai sako, kad pervargęs žmogus yra nuolat įsitempęs, o jo veiksmai - tarsi sukaustyti arba, atvirkščiai, pernelyg impulsyvūs. Toks žmogus nori kuo greičiau viską mesti ir kuo toliau nuo visko pabėgti.
Tačiau toks elgesys, specialistų teigimu, neduos teigiamo rezultato. Rūpesčiai ir neišspręstos problemos per atostogas niekur nedings, o nustoti apie juos galvoti nebus lengva.
Ne vienas iš savo patirties žino, kad pirmosios atostogų dienos tarsi pradingsta, nes galvoje sukasi mintys apie neužbaigtus darbus. Paskui jas išstumia atostogų įspūdžiai, tačiau, atostogoms baigiantis, vėl ima lankyti nerimastingos mintys apie darbą ar namus.
Lengva patarti tokioms mintims nepasiduoti, tačiau padaryti tai yra sunku. Todėl žmonės paprastai renkasi du būdus - poilsį gamtoje, kuris veikia harmonizuojančiai, arba jau pirmosiomis atostogų dienomis pasineria į gausius naujus įspūdžius, išvykę į tolimesnę kelionę.

Planuoti poilsį sudėtinga

"Nereikėjo nusileisti vyro prašymams. Padariau didžiulę klaidą, sutikau, kad drauge su mumis sodyboje ilsėtųsi vyro sūnus iš pirmosios santuokos su žmona ir vaikeliu. Kad ir kokie puikūs žmonės būtų, poilsiauti vieni kitiems trukdo. Ta pati virtuvė, tas pats kiemas", - pasakoja ponia Nijolė.
Ji visas dvi savaites buvo priversta prie visų taikytis, būti vaišinga šeimininkė ir, užuot pailsėjusi, "nusivarė" kaip šuo. "Šypsojausi pro sukąstus dantis. Nenorėjau visiems nuotaikos gadinti, o jiems patiko, kad aš ruošiu pusryčius, verdu pietus. O aš tenorėjau išsitiesti ir gulėti pievoje. Kartą pamėginau palikti visus rūpesčius kitiems, bet ištvėriau jų susirūpinimą mano savijauta tik iki pavakarės", - dalijasi liūdna patirtimi moteris.
"Išsirengiau į kelionę, kuriai taupiau visus metus. Kompanija pasitaikė tokia, kad nežinau, kas pajėgtų ją ištverti. Gal dėl to, kad buvau įdirgusi, man nepatiko ir gidai, ir maršrutas. Vyras, kurį prikalbinau važiuoti drauge, sugrįžęs namo su manimi dvi dienas nesikalbėjo. Jis, kaip ir aš, jautėsi išvargęs. Jau geriau būtume likę savo sode ir nusipirkę naują televizorių", - neslepia savo nusivylimo Bronislava Vaitkienė.
"Aš atostogavau viena su vaikais, nes vyro neišleido atostogų. Džiaugiausi, kad bent vaikai gerai pailsėjo, o aš, nors vis pasigesdavau vyro draugijos, irgi atitrūkau nuo namų ir darbo rūpesčių. Tačiau kai mums sugrįžus namo vyras pradėjo niurzgėti dėl smulkmenų, įsižeidžiau. Geriau būčiau likusi namie, nei davusi progą priekaištauti, kad švaistau jo sunkiai uždirbamus pinigus", - nesidžiaugia neseniai praėjusiomis atostogomis Aurelija Matulionienė.

Priklauso nuo charakterio

Psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė mano, kad vasara tėra gražus metas, kuriuo lengva džiaugtis. Nėra absoliuti taisyklė, kad prieš atostogas visi griūva iš nuovargio, o po jų būna sukaupę jėgų atsargą.
"Kraštutinumus mėgstantys žmonės ir dirba, ir ilsisi tarsi iš visų jėgų. Jeigu žmogus yra brandi asmenybė, jis sugeba gyventi be panikos ir nei nusiplūkia, nei suserga nuo per didelio krūvio. Nukenčia tie, kurie visuomet įsitempę ir pasiruošę žūtbūtinei kovai su gyvenimu", - sako psichologė, vadovaujanti įstaigai "Streso redukcija".
Darboholikas, kuriam darbai neleidžia skirti bent kiek laiko sau, jos nuomone, yra kažkuo panašus į alkoholiką. "Tai savotiška dvasinės tinginystės forma", - sako A.Griškonytė, dažnai susidurianti su streso kamuojamais asmenimis. Paprastai jų namiškiai taip pat nėra laimingi, nes žmogus, visą save atiduodantis darbui, ne tik nuolat pervargęs ir irzlus, bet dažniausiai ir labai nedėmesingas šeimos narių poreikiams.
Vargu ar pavyks pailsėti, jei žmonės per atostogas nesugebės užmiršti juos kamuojančių problemų arba erzinsis dėl kiekvienos smulkmenos.
"Geriausia prieš atostogas išspręsti visas problemas, tuomet sugrįžus namo ilgiau pavyks išlaikyti gerą savijautą. Jei po atostogų iškart teks panirti į senus rūpesčius, jie greitai užgoš pačius geriausius įspūdžius", - sako parapsichologas Sergejus Azanovas.
Jo teigimu, tas, kuris sugeba į viską žvelgti ramiai, per atostogas įgytus rezervus naudos ekonomiškai ir jų gali užtekti visiems metams. Poilsiauti teisingai taip pat yra menas. Jis prasideda nuo gebėjimo suplanuoti atostogas. Pirmiausia reikia nuspręsti, ar norime poilsio, ar naujų įspūdžių.
Jei jaučiamės turį pailsėti, ieškokime vietos, kurioje būtų kuo mažiau žmonių. Populiarėjančios turistinės kelionės autobusu šiuo požiūriu mažiausiai tinkamas variantas. Didelėje kompanijoje neišvengiamai atsiras keletas žmonių, kurie erzins. Pailsėti "ant ratų" sunku, daugybė įspūdžių irgi vargina, todėl sugrįžus namo galima pasijusti labiau pavargus, nei pailsėjus. Tačiau kartais tai būdas atitrūkti nuo įkyrių minčių apie rūpesčius.

Nepasiduoti stereotipams

Sergejus Azanovas sako, kad atostogų sėkmė ir galimybė po jų išsaugoti sukauptus rezervus priklauso nuo aplinkinių žmonių. Žmonės gali sutrukdyti vienas kitam pailsėti. Dėl jų ir per atostogas sukaupti sveikatos bei kantrybės rezervai gali išsisklaidyti beveik akimirksniu.
Pavyzdžiui, jei vienas šeimos narys nenori ilsėtis drauge su kitais ar iš anksto numatytoje vietoje, tai poilsis pajūryje ar miške, kur beveik visiems pavyksta atstatyti jėgas, jam neatneš naudos. Jo nuotaika ar susierzinimas tik trukdys ilsėtis kitiems. Todėl Sergejus Azanovas pataria be sąžinės graužimo palikti ramybėje besispyriojančius ir ramiai poilsiauti likusiems.
Jeigu šeimos santykiai geri, visiems tinka pasirinktoji vieta, vaikai nepaverčia tėvų poilsio nervų tampymu - puiku ilsėtis drauge. Tačiau jei paaugę vaikai nenori poilsiauti su šeima, o maži yra kaprizingi, reikia nuolat apie juos tupinėti, tėvams toks bendras poilsis neatneš naudos. Tuomet dalį atostogų parapsichologas pataria praleisti be vaikų.
Pageidautina, kad visi šeimos nariai turėtų galimybę pailsėti jiems priimtinu būdu. Tik tuomet išties atgaunamos jėgos. Kiekvienam žmogui gali reikėti kažko kito ir natūralu, kad šeimoje ne visuomet pavyksta susitarti.
Tačiau tas, kuris išvis nepailsėjo, vėliau beveik neišvengiamai gadins nuotaiką poilsiavusiems. Pavargęs žmogus yra mažiau kantrus ir tolerantiškas, o jo neteisingos pastabos ir elgesys žeidžia.
Parapsichologas tikina, kad pats geriausias poilsis - prie jūros. "Jūra yra neišsenkantis energijos šaltinis, kuris padeda "pasikrauti". Jūra dar ir apvalo žmogų nuo jam nereikalingos susikaupusios neigiamos energijos. Ji suteikia puikią galimybę atsipalaiduoti, panašiai kaip pirtis.
Tačiau prie jūros pakanka pabūti kelias dienas, nes poilsio perteklius nėra naudingas, - sako S.Azanovas. - Persimiegojęs žmogus juk irgi nesijaučia gerai. Ilsėtis pajūryje gerai 4-5 dienas, o paskui ne vienas ima mintyse krautis daiktus".
Praleidus pajūryje visą mėnesį, žmogui būtų labai sunku sugrįžti į darbą ir vėl prisitaikyti prie kitokio gyvenimo ritmo, įsitikinęs parapsichologas. Tačiau galiausiai viskas priklauso tik nuo konkretaus asmens gebėjimo prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Jei jis pakankami lankstus, adaptacija nebus skausminga.