Mokydami mokomės: bet ar galima nupirkti meilę?

Mes sukamės tam tikrame rate, kuriame vienas iš kito turime mokytis. Ir vaikai iš tėvų, tėvai iš vaikų.

Daugelis dabartinių tėvų iš savo vaikų daro vunderkindus, bando juose įgyvendinti savo neišsipildžias svajones, užtušuoti nuosavus kompleksus, nesaugo jų vaikystės.

Esame girdėję, kai tėvai kartoja: "Aš tau gyvenimą paaukojau, o tu?"

Tai šantažas ir egoizmas.

Žmogus, duodamas meilę, reikalauja už ją užmokesčio.

Duodantis negali reikalauti užmokesčio, nebent jis pirktų.

Bet ar galima nupirkti meilę?...

Mes nesutinkame žmonių, kurie mums neskirti.

Nesvarbu, kiek laiko su jais bendrausi. Pas mums ateina tie žmonės, tos knygos, kurios yra mums reikalingos.

Žmogus, atėjęs į šį pasaulį, turi savo lemtį, ir keisti jos nereikia.

Mes dažnai patys nesuprantame savo egzistencijos prasmės, tai ką galime pasakyti apie žmogų, esantį šalia.

Kiek mes sugebėsime nepakeisti "strėlės krypties", tiek ir nuveiksime savo vaikų labui. Kiek mano laisvė neapribos vaiko laisvės, tiek jo siela išgirs mane.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder