"Negaliu užmiršti skaudžių žodžių..."

"Laba diena. Turiu tokią problemą. Mane labai skaudžiai įžeidė vieno žmogaus, kolegos, pasakyti žodžiai. Jie buvo pasakyti viešai. Negaliu atsigauti ir jam atleisti. Jaučiuosi taip, lyg būčiau apsinuodijusi. Man sunku su juo toliau dirbti, bet nėra paprasta ir pakeisti darbą. Man taip pat kyla mintis, kad aš per daug sureikšminau tai, kas buvo pasakyta neteisingo, ir kad dalis to žmogaus nuomonės buvo teisinga, ką aš ir pati žinau. Patarkite, kaip susitvarkyti su savo emocijomis ir dirbti toliau. Tas žmogus yra labai tiesmukiškas, ir bijau, kad jis dar ne kartą pasakys skaudžių žodžių. Ačiū."

1997 metais išradėjas Stivenas Džobsas (Steven Jobs) pasakė kalbą pasaulinėje konferencijoje ir po to publika galėjo jam pateikti klausimų. Vienas iš konferencijos klausytojų pasakė: "Pone Džobsai, jūs - protingas ir įtakingas žmogus. Labai liūdna, tačiau akivaizdu, jog tam tikrais aspektais neturite žalio supratimo, apie ką kalbate. Pavyzdžiui, man norėtųsi išgirsti aiškų atsakymą, kokiu būdu "Java" ir jos variantai susiję su "OpenDoc" idėjomis. Ir dar būtų gerai, jei papasakotumėte mums, ką jūs asmeniškai nuveikėte per pastaruosius septynerius metus."

Taip suformuluotas klausimas - daugybės žmonių akivaizdoje - labiau primena įžeidimą nei klausimą. Kaip į tai reagavo Stivas? Jis keletą sekundžių patylėjo (tos sekundės auditorijai atrodė kaip amžinybė), pamąstė, o paskui klausimo autorių pastatė į vietą.

Ne kiekvienas turime tokių gebėjimų kaip S. Džobsas, tačiau, remdamiesi jo pavyzdžiu, galime išskirti keletą taisyklių, kaip reaguoti į nekonstruktyvią kritiką, ir jas prisiminti esant reikalui.

5 taisyklės

Šias taisykles, remdamasi S. Džobso, kaip oratoriaus, praktika, suformulavo juristė, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistė Laila Tabatabai (Layla Tabatabaie). Daugiau galite paskaityti jos tinklaraštyje "Laylatabatabaie.com".

1. Neatsakykite iš karto.

Pirma mintis, kuri ateina į galvą išgirdus įžeidžiančius žodžius, - atsakyti įžeidimu. Tačiau taktika "tu pats kvailys" niekada neatneša pergalės. Todėl neatsakykite iš karto, kad po to nesigailėtumėte dėl to, ką pasakėte. Pauzė padeda nurimti ir apgalvoti protingą atsakymą.

2. Sutikite su kritika.

S. Džobsas atsakymą pradėjo taip: "Kai stengiesi ką nors pakeisti, sunkiausia būna pripažinti, kad tokie žmonės kaip anas džentelmenas yra teisūs. Tam tikra prasme."

Atminkite: geriausias būdas pakeisti žmogaus nuomonę - ne jį atakuoti, o surasti sąlyčio tašką. Džobsas pripažino, kad jo oponentas teisus. Tai jį nuginklavo ir sukėlė auditorijos pagarbą. Visuomet stenkitės atsakyti draugiškai, net jeigu kategoriškai nesutinkate su oponento pozicija.

3. Atsakykite į klausimą, kurį norėtumėte išgirsti.

Šis triukas yra naudojamas per priešrinkiminius debatus. Užuot atsakę į konkretų klausimą, kalbėtojai leidžiasi į abstrakčius samprotavimus. Tam reikia savaip perfrazuoti oponento klausimą.

S. Džobsas atsakė taip: "Sudėtingiausias klausimas - kaip visa tai sugula į vieną kompleksinę strategiją, kuri leis parduoti produktų už 8-10 mlrd. dolerių per metus? Aš supratau, kad visada reikia atsispirti nuo vartotojų įspūdžių, ir nuo jų eiti prie technologijų. Negalima pradėti nuo technologijų, o paskui jau galvoti, kam ir kaip jas parduoti."

4. Pripažinkite klaidas.

Pasakę, kokias pamokas išmokote, galutinai patrauksite savo pusėn auditoriją. Būtinai pasakykite, kad jūs ir jūsų komanda daug dirba, todėl nusipelnė palaikymo.

S. Džobsas savo atsakymą baigė taip: "Mes rasime klaidas ir jas ištaisysime. Tačiau dabartiniu momentu svarbu palaikyti komandą. Tai šimtai žmonių, kurie šiuo metu triūsia liedami prakaitą. Kiekvienas iš jų stengiasi kaip begalėdamas."

Po to jis pridūrė: "Tam tikras klaidas mes darysime ir ateityje. Ir tai gerai. Tai reiškia, kad darbo procese mes priimame sprendimus. Mes vėl klysime ir taisysime klaidas. Manau, kad, dirbdami kartu, turime palaikyti vieni kitus."

Paskutinė S. Džobso frazė sukėlė audringus aplodismentus.

"Klaidos neišvengiamos, - dar kartą pakartojo išradėjas. - Bus tų, kuriuos jos erzins. Bus tų, kurie kritikuos, nežinodami reikalo esmės. Vis dėlto mes judame pirmyn ir, manau, kad judėsime ir toliau."

5. Pasistenkite numatyti kritiką.

Be abejo, S. Džobsas buvo pasirengęs tokioms situacijoms. Pasistenkite ir jūs prieš projekto prezentaciją ir bet kurią viešą kalbą pasiruošti kritikai. Pagalvokite, kurie punktai galėtų ją sukelti. Nors visi mes tikimės, kad klausytojai nepastebės "silpniausios vietos", verčiau pasiruošti blogiausiam. Taip bus lengviau reaguoti į nemalonius žodžius.

Apie nuodus

Kad nemalonūs žodžiai nesužeistų, turite išsiugdyti kritinį požiūrį į kitų žmonių vertinimus. Kitaip tariant, turite suprasti, jog įžeidžiantys komentarai neturi nieko bendro su realia jūsų, kaip asmens, verte ir gebėjimais. Kuo geriau jūs pats žinote, ką iš tikro sugebate ir ko ne, tuo ramiau reaguojate.

Vis dėlto, kad ir koks atsparus būtumėte, pikti žodžiai veikia kaip nuodai. Net ir nusprendę "nuodų" nenuryti, kurį laiką jausitės blogai.

Ką daryti, jei netaktiškas, piktas žmogus jus nuodija nuolat?

Psichologė Dženifer Džeims (Jennifer James) sako, jog įžeidžiančias replikas reikia traktuoti kaip ne tuo adresu išlietą apmaudą. Ji siūlo paprastą išeitį - paklausti įžeidėjo, ko jis siekia: "Ką turite galvoje? Ar galite sukonkretinti pasakytą informaciją? Norėčiau būti tikras, kad teisingai jus supratau." Galų gale galima parodyti supratimą ir užuojautą: "Įtariu, kad jūs taip išliejate savo apmaudą ne tuo adresu."

Kai kurie mėgėjai kritikuoti, įgelti tai daro nesusimąstydami apie jūsų jausmus. Todėl nereikia veltis į bendravimą su tokiu žmogumi vien iš mandagumo.

Kartais kritikai įžeidimą traktuoja kaip atvirumą, tačiau netaktiškas atvirumas nėra dovana. Jūs neprivalote jos priimti.

Rašytoja Elizabet Gilbert (Elizabeth Gilbert), bestselerio "Valgyk, melskis, mylėk" autorė, sako, jog įsileisti piktus žodžius į širdį - tai smurtauti prieš save. "Aš nesiklausau kritikos, kuri man nepadeda geriau dirbti, - sako ji. - Galiu išklausyti atvirą nuomonę, kai ji sakoma iš geros širdies. Kritika be geranoriškumo nieko verta. Jus gali bet kas užsipulti, gali įžeisti, gali pažeminti, tačiau jūs neprivalote jų klausyti."

Taigi geras būdas atsakyti į įžeidimą yra jo ignoravimas.

Kada verta klausytis ir reaguoti į pasakytus žodžius?

1. Kai jie konstruktyvūs, t. y. palengvina darbo procesą.

2. Kai jie skatina dialogą.

Jeigu tai artimas žmogus

Kartais skaudžiai sureaguojame ir į artimo, mylimo žmogaus pasakytus žodžius: vaiko, sutuoktinio, anūko... Ką daryti, jei ilgą laiką negalime šių žodžių pamiršti, vis analizuojame ir kamuojamės?

Psichologai šiuo atveju pataria du esminius dalykus: pasakyti artimam žmogui apie tai, kas jus įžeidė, ir mokytis atleisti.

Atleisti nereiškia sutikti su pasakytais žodžiais. Atleisti būtina dėl savo vidinės ramybės, dėl savo sveikatos.

Jeigu piktus priekaištus, nekonstruktyvią kritiką iš artimo žmogaus girdite nuolat, turite suprasti, jog visa tai kyla iš jo paties biografijos, jo vidinių konfliktų ir žaizdų. Jeigu tai nėra susiję su jumis (ne jūs šias žaizdas padarėte) - jūs neprivalote to kęsti. Jei sutuoktinio įžeidinėjimai yra dažnas reiškinys, be abejo, santykiai tampa nepakeliami ir beprasmiški.

Tačiau būna, jog skaudų žodį artimas žmogus pasako nepagalvojęs. Šiuo atveju reiktų savo mintis nukreipti į tai, ar tas žmogus vertas atleidimo.

Psichoterapeutas Žakas Salomė (Jacques Salome) sako, jog harmoningi santykiai neįmanomi be gebėjimo duoti, priimti, nepriimti ir atleisti.

Pagal daoistus, atleisdami mes įgyjame išminties, matome toliau gėrio ir blogio.