Nekaltybė: mitai ir tikrovė

Nekaltybė - sąvoka gana daugiaprasmė. Galima būtų pradėti filosofuoti nuo totalinio net lytinio švietimo draudimo iki mergystės plėvės išsaugojimo, kurią, kaip žinome, šiais laikais už nedidelį mokestį gali grąžinti ("užlopyti") bet kurioje plastinės chirurgijos klinikoje.

Skirtingai į skaistybę žvelgė ir įvairios kultūros. Vienos buvo linkusios ją laikyti pačia didžiausia nuotakos vertybe. Merginos, sulaužiusios skaistybės įžadus iki vestuvių, net mirtimi buvo baudžiamos.

Specialistai

Kitose kultūrose mergystės plėvė - priešingai - buvo laikoma nereikalinga našta, kurios reikia kuo greičiau atsikratyti. Apskritai buvo manoma, kad toji plėvė piktųjų dvasių pramanas. Tad kartais kildavo keblumų, nes ne kiekvienas vaikinas net būsimai žmonai ryždavosi atimti nekaltybę. Tokiems tikslams būdavo skiriami specialistai, dažniausiai genčių seniūnai.

Pagal daugelį nacionalinių tradicijų nekaltybė buvo aukojama derlingumo dievybėms. Šią kolektyvinę procedūrą daugelis tautų atlikdavo tam tikru laiku, pavyzdžiui, senovės slavai ritualui pasirinkdavo saulėgrįžą. Beje, būtent dėl mistinės nekaltybės baimės ir atsirado daug kur žinomas pirmosios nakties ritualas. Jo esmė - per vestuvių apeigas vasalo sužadėtinei nekaltybę atimdavo suverenas. Ir tai tikrai nebuvo socialinės nelygybės pasekmė. Net atvirkščiai, feodalas vyresniojo teisėmis prisiimdavo pavojingą įsipareigojimą ir kartu išlaisvindavo pavaldinį nuo rizikingų veiksmų.

Dar ne taip seniai Šiaurės tautų kaimuose dirbantys geologai mėgavosi nevaržoma seksualine laisve: kiekvienas tėvas stengėsi įsivilioti į namus jaunus vyrus, kad šie paaugusioms dukterims iš po sijonų išvaikytų piktuosius kerus.

Barbarai

Kultūros, kuriose nekaltybė buvo laikoma tiesiog brangenybe, mėgino įtvirtinti savotiško nekaltybės sutvirtinimo procedūras. Paplitusios moters apipjaustymo barbariškos apeigos ypač praktikuojamos kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse.

Užsienio mokslininkų duomenimis, šiandien pasaulyje gyvena 74 milijonai moterų sužalotais lyties organais. Ankstyvoje vaikystėje jos buvo apipjaustytos: joms buvo nukirstas klitoris ir dalis lytinių lūpų.

Pasvarstymai

Galima pateikti galybę pavyzdžių, kaip įvairių tautų ir epochų kultūrose skirtingai traktuojama skaistybės tema. Stabtelėkite prie paprastos išvados: skaistybė nėra nei gerovė, nei blogis. Perdėtas dėmesys jai pastebimas tais istorijos laikotarpiais, kai supratimas apie moters savigarbą apsiribodavo jos seksualine reputacija. Kad tokia formuluotė yra tiesa, patvirtina ir nusistovėjusių žodžių junginių, susijusių su skaistybės tema, analizė. Pavyzdžiui, kokių asociacijų jums sukelia žodis "garbė"? Karininko garbė, dvarininko garbė, šeimos garbė. Drąsa, ryžtas, kvietimas į dvikovą už įžeidimą... O ką reiškė nuplėšti moteriai garbę? Turėti su ja lytinių santykių iki santuokos. Jaučiate skirtumą? O kas priešpriešinama sąvokai "garbingas žmogus"? Aišku, "negarbingas". O sąvokai "padori moteris"? Laisvo elgesio moteris arba prostitutė. Vadinasi, pasvarstymai apie moters garbę ir padorumą rutuliojasi visiškai kitoje plotmėje ne apie vyro.

Praradimas

Dar vienas etimologinis klausimas. Niekas nesusimąstome, kodėl nekaltybė būtent prarandama? Kai vaikui išdygsta tikrieji dantys, nė vienas tėvų nesisieloja, kad jis prarado pieninius. Kodėl gi sakoma "prarado nekaltybę", kodėl ne, pavyzdžiui, "įgavo moteriškumo"? Sunku rasti logišką atsakymą.

Būgštavimai

Kad ir kaip būtų keista, skaistybė vis dar problema ir merginoms, ir jų mamoms, ir būsimiems vyrams. Motinos dažniausiai būgštauja dėl trijų dalykų:
* ne su tuo, su kuo reikia;
* ne tada, kada reikia, per anksti;
* ne dėl to, dėl ko verta tai daryti.

Suaugusiųjų nuomonės dėl paskutinio argumento dažnai išsiskiria. Vienos mamos trokšta, kad jų dukros taptų moterimis išgyvendamos didelę ir šviesią meilę, kitos tradiciškai laikosi nuomonės, kad pase turi būti antspaudas, o jau tada... Tiesa, pastarųjų šiais laikais daug mažiau. Dėl amžiaus taip pat ne viskas aišku.

"Kaifas"

Statistika fiksuoja sunkiai paaiškinamus amžiaus šuolius, kada pradedamas lytinis gyvenimas. XX amžiaus septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį jis nevaldomai artėjo prie 16 metų amžiaus ribos , o pastaruosius penkerius metus vėl pradėjo kilti į viršų. Bet paauglių moralės sergėtojams dar per anksti džiaugtis. Socialiniai psichologai tvirtina, jog paaugliai susilaiko nuo sekso visiškai ne todėl, kad grįžta prie tradicinių vertybių puoselėjimo. Paprasčiausiai jie atrado kitų "kaifavimo" būdų, pavyzdžiui, narkotikus ar virtualią kompiuterinę realybę.

Nesutaria

Sunkiausiai mamos su dukromis sutaria dėl to, su kuo reikėtų įžengti į suaugusiųjų pasaulį. Įdomu, jog mamos linkusios šalia dukterų matyti bendraamžius, o dukros dažniausiai trokšta susirasti partnerį, šiek tiek vyresnį už save. Greičiausiai nuomonės išsiskiria todėl, kad motinos tikisi kontroliuoti dukrytės mylimą bendraamžį. O šios turėdamos vyresnį meilužį tikisi išsprūsti iš savo amžiaus grupės ir suktis tarp suaugusiųjų.

Priežastys

Galima išvardinti keletą priežasčių, dėl kurių jaunos mergaitės pasiryžta pirmam gyvenime lytiniam aktui. Anoniminė studentų apklausa parodė:

* pagrindinis postūmis į aktyvų lytinį gyvenimą dažniausiai būna noras kuo greičiau tapti suaugusiai (31 procentas);
* antrasis motyvas - noras būti tokiai kaip visos, neišsiskirti iš draugių, jau turinčių seksualinės patirties (21 procentas);
* toliau seka noras išlaikyti partnerį (15 procentų);
* dvasinėas šilumos ir palaikymo paieškos (13 procentų);
* smalsumas (11 procentų);
* ir tik paskutinėje vietoje - poreikis turėti seksualinių ryšių (9 procentai).

Vadinasi, merginos užsiima seksu ne dėl sekso, o ieškodamos kažko kita.

Svajonės

Negalima teigti, kad šiandien vyrai tikisi iš savo draugių skaistybės. Veikiau jie labai nustemba, jei taip atsitinka. Tradiciškai manoma, jog santykiai su nekalta mergina kur kas labiau įpareigoja, todėl daugelis vyrų sąmoningai vengia tokių susitikimų. Prigimtinis vyrų lengvabūdiškumas šiuo atveju puikiai dera su sveiko proto argumentu: juk neišdrįsite eiti pas stomatologą, pirmąkart gyvenime įjungusį boro mašiną. Tad kam rizikuoti, o paskui dar ir nusivilti su visiškai nepatyrusia mergina? Taip galvodami diduma vyrų visgi puoselėja slaptą svajonę prie altoriaus nusivesti nekaltybės nepraradusią merginą.

Meilė

Tad kaip elgtis? Saugoti skaistybę kaip akies obuolį ar apsimesti, kad toks klausimas apskritai neegzistuoja? Nekaltybės būsena - neatskiriama merginos organizmo fiziologijos ir psichologijos dalis. Žydinčioje jaunystėje reikėtų vengti vyrų, kuriems skaistybė visiškai nieko nereiškia. Bet dar liūdnesnis būtų siužetas su kavalieriumi, kuriam klausimas, ar jo mergina nekalta, prilygtų hamletiškajam "būti ar nebūti"? Skaistybė negali būti savitikslė. Ji negarantuos laimingo asmeninio gyvenimo. Tiesą sakant, nelaimingo taip pat. Laimę pažadėti gali tik meilė.

Parengė I.V.