Tai lyg ir tinkamas auklėjimo būdas, kurį galėtume pavadinti "privilegijų atėmimu". Kita vertus tai panašu į senovinio auklėjimo pavyzdį, kai nusižengėlį nuvarydavo nuo pietų stalo. Taip atimama gyvybinius poreikius tenkinanti veikla. Kai girdžiu, jog namų areštas kartais skiriamas neribotam laikui arba pusei metų, kalbu su tėvais apie draugų reikšmę paaugliui. Tai nėra vien malonumas, kaip ir valgymas. Draugystė turi svarbią psichologinę funkciją.
Gyvenimo užduotims - savas laikas
Žmogaus socializacija vystosi pakopomis. Mažam vaikui svarbiausia veikla yra žaidimas. Žaisdamas vaikas tarsi repetuoja įvairius gyvenimo vaidmenis. Žaidimo erdvė yra tarp realybės ir fantazijos. Tai puiki "treniruočių salė" vaiko vertybėms, įsitikinimams, bendravimo ir veiklos įgūdžiams formuotis. Paauglystės amžius kelia kitą užduotį - pasitikrinti už namų sienų, kokie socialiniai įgūdžiai susiformavo. Po draugystės periodo ateina jaunystės uždavinys - užmegzti santykius su priešingos lyties asmeniu, išlaikyti juos ir puoselėti. Brandus žmogus ryškiausiai reiškiasi darbinėje veikloje. Tai yra, jis save kaip asmenį reprezentuoja, atlikdamas tam tikrą naudingą veiklą, kurios svarbiausias tikslas - kažką sukurti. Senatvėje, kai aktyvusis gyvenimas jau rimsta, svarbiausia veikla - dalintis sukaupta gyvenimo patirtimi.
Paauglystė - bendravimo mokykla
Kaip jau supratome, draugų turėjimas ar neturėjimas nėra lygus norui turėti ar neturėti kompiuterį. Paauglį dėl gyvenimo kokybės konsultuojantys specialistai jau pirmajame susitikime visada užduos klausimus: ar turi geriausią draugą, ar turi draugų grupę, kokį vaidmenį atlieki savo draugų grupėje?
Paauglystę galima pavadinti "žengimo per namų slenkstį" laikotarpiu. Sparčiai formuojasi savęs suvokimas, identitetas. Koks aš esu: kokį pats pažįstu ir kokį mane mato kiti? Paauglio santykiai su suaugusiaisiais dažnai nėra lygūs. Jis priklausomas nuo jų materialiai, socialiai, dažnai pernelyg priklausomas ir emociškai.
Paaugliui būtina bendraamžių grupė, kurioje jis save galėtų išreikšti kaip lygus tarp lygių. Joje paauglys tarsi pasitikrina savo socialinius įgūdžius ir gebėjimą užmegzti ilgalaikius artimus santykius. Draugų vaikai turi nuo pat vaikystės. Tačiau paaugliui draugystė jau ne tik malonus laiko leidimas kartu žaidžiant, o susipykus su draugu, pasiskundžiant tėvams. Tai - gilesnio žmogiško ryšio mokykla. Paaugliai su draugais pasitikrina savo vertybes, išbando įvairias atsakomybės, drąsos ir bendradarbiavimo reikalaujančias veiklas. Jie tarsi sukuria mažytę visuomenę, kurioje pasiskirsto vaidmenimis. Ir svarbiausia - mokosi kurti ilgalaikius, ištikimybės, pasiaukojimo, tolerancijos priešingai nuomonei ir atleidimo reikalaujančius santykius su žmonėmis, su kuriais nesieja giminystės ryšys. Taigi, paauglio draugystė yra svarbi asmens psichologinei raidai.
Skirtingi vaidmenys grupėje
Paauglio vaidmens pagrindai susiformuoja šeimoje. Jie labai susiję su šeimos santykių struktūra ir savęs vertinimu. Tėvams naudinga suprasti, kokį dominuojantį vaidmenį tarp draugų turi jų paauglys. Iš praktikos aš skirčiau tokius pagrindinius vaidmenis paauglių grupėje: lyderis, klounas, atpirkimo ožys, optimistas, pesimistas, savimyla, tiesos sakytojas, agresyvusis, taikintojas.
Grupės lyderiu gali tapti įdomus, drąsus, teisingas paauglys. Jis pasižymi veržlumu, tinkamu savęs vertinimu. Itin ryški savybė yra drąsa. Paauglys tarsi bjaurusis ančiukas, yra pusiaukelėje tarp vaiko ir suaugusiojo. Todėl jam reikia daug drąsos atsisakyti vaikiškų įpročių ir savarankiškai suformuoti naujus. Dėl drąsos autoritariškoje suaugusiųjų aplinkoje lyderiu gali tapti ne itin stiprių moralinių vertybių, akiplėšiško elgesio paauglys. Jis tarsi gina grupės orumą nuo žeminančio suaugusių elgesio.
Klounas - tai nuolat juokaujantis paauglys. Psichologiniu požiūriu šis vaidmuo gali atspindėti gilias paauglio vidines problemas. Kai asmuo nuolat juokauja, galima spėti, jog taip jis atsiriboja nuo savo asmeninių jausmų ir poreikių. Dažnai tokie paaugliai taip įstringa klouno vaidmenyje, jog nebesugeba adekvačiai reaguoti į sudėtingas aplinkybes, emociškai perdirbti sudėtingų gyvenimo situacijų. Jie nuolat viską paverčia juokais. O tai jau gresia neadekvačiu realybės suvokimu.
Atpirkimo ožiu tampa dažniausiai tas paauglys, kuris menkinamas savo šeimoje. Jo žemas savęs vertinimas. Paprastai jis turi aukštas ambicijas, kurių šaknys yra nuolatinės grėsmės jo orumui šeimoje pasekmė. Toks paauglys grupėje tarsi pats išprovokuoja konfliktus, tačiau jiems kilus, nebeturi jėgų konfliktą atlaikyti.
Kiekvienoje paauglių, kaip ir suaugusių, grupėje paprastai būna optimistas ir pesimistas. Kadangi paaugliai mokosi vieni iš kitų visapusiškesnio gyvenimo supratimo, šie du vaidmenys atspindi grupės gyvenimo įvykius tarsi Baltasis ir Juodasis metraštininkai.
Tiesos sakytojas - tai paauglys, kuris sureikšmina tiesos vertybę. Santykiuose, įvykiuose, grupės sprendimuose jis dažniausiai ieško teisingumo. Bėda ta, jog teisingumą dažniausiai mato subjektyviai. Kita vertus, jeigu grupėje susiformavusios nerašytos buvimo kartu taisyklės, toks vaidmuo yra labai vertingas.
Savimyla - tai dažnai vienturtis, egocentriškas paauglys. Visą bendraamžių grupės gyvenimo vyksmą jis vertina per savo asmeninių poreikių prizmę. Visgi ir šis vaidmuo atlieka svarbią funkciją. Paauglių grupės nariams būdingas susiliejimas su grupe, savo asmeninių ribų praradimas. Savimyla tarsi atstovauja pozicijai - kartu, bet atskiri.
Agresorius - tai paauglys, kuris į daugelį situacijų reaguoja su pykčiu. Jo pyktis būna nukreiptas ir į draugus, ir į kitus bendraamžius bei žmones. Manau, jog tokio paauglio istorija šeimoje gali būti susijusi su nuolatos užgniaužiamu pykčiu šeimos nariams. Jo psichologinei raidai naudinga, jeigu draugų grupė toleruoja jo agresiją. Tokiu atveju ilgainiui išreiškiamas pyktis gali silpnėti.
Taikdarys - tai paauglys, kuris nuolat siekia grupėje taikos. Manau, jog tai vyksta dėl paauglio nesaugumo šeimoje, kurioje nuolat kyla konfliktai. Neigiama šio vaidmens pusė - taikdarys siekia taikos bet kokia kaina. Atsiranda pavojus prarasti savo nuomonę, vertybes.
Ar šiuos vaidmenis verta skirstyti į blogus ir gerus? Manau, kad ne. Paauglių grupė tuo ir ypatinga, jog jie gali pasaulį, jo įvykius ir savo įtaką pamatuoti visų šių vaidmenų požiūriu. Visų šių vaidmenų savybės gyvenime praverčia. Pavojinga yra užstrigti viename vaidmenyje. Tuomet susiaurėja prisitaikymo gyvenimo erdvėje galimybės.
Kuo gali pagelbėti tėvai?
Tėvai gali padėti savo paaugliui įsisąmoninti dominuojantį jo vaidmenį draugų grupėje ir tuo būdu stiprinti savęs suvokimą.
Dažnai būna, jog sūnaus ar dukters draugai nepatinka tėvams. Tokiais atvejais tėvai balansuoja tarp dviejų kraštutinumų - arba kategoriškai uždraudžia su jais susitikinėti, arba užmerkia akis. Manau, tokiais atvejais būtina rasti būdą su paaugliu pasikalbėti. Tai padaryti nelengva. Šiame amžiuje svarbus emocinis atsiskyrimas nuo tėvų. Paauglys turi įgyti emocinę autonomiją, kad bręstų kaip asmuo. Šia prasme paauglystė yra tarsi tėvų ir vaikų santykių revizijos laikotarpis - kaip tėvai vaikystėje klostė santykius su vaiku - tokius įpročius paauglys naudoja šiame "revoliuciniame" amžiuje santykiuose su jais. Visgi, nei draudimas, nei nekreipimas dėmesio į abejotiną paauglio draugystę nėra išeitis. Būtina pasidalinti su paaugliu savo įžvalgomis, gyvenimo patirtimi. O svarbiausia - duoti jam pajausti, jog netinkami santykiai turi būti nutraukti ne dėl tėvų kaprizo, o dėl to, kad tėvams paauglys rūpi, jie jį myli, brangina ir siekia apsaugoti nuo klaidų.
Šiandieniniai paaugliai dažnai sako, jog turėti geriausią draugą neįmanoma. Jie aiškina, jog iki galo pasitikėti kitu pavojinga, nes jis galų gale vis tiek išduoda. Manau, tokia nuostata susiformuoja šeimoje, kai vaikas nepatiria giluminio saugumo su tėvais. Visgi nuoširdus, nemoralizuojantis pokalbis su paaugliu, daugiau prisimenant savo paauglystės draugus, nei moralizuojant, gali būti naudingas.
Taigi, paauglystėje draugai yra labai svarbūs. Užmegzdamas draugystės ryšius, paauglys tarsi išbando šeimoje įgytus emocinio ryšio, socialinių įgūdžių pradmenis. Tėvams svarbu stebėti, ar paauglys turi geriausią draugą, ar turi draugų grupę, kaip išgyvena konfliktus su draugais, kokia veikla su jais užsiima. Tai tarsi simptomai, liudijantys natūralią paauglio psichologinę raidą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą