Taip būna tuomet, kai buvę sutuoktiniai atsisveikina, bet taip ir neišsiskiria. Kitaip tariant, kai vienas kitam lieka neabejingi - kad ir neigiama prasme.
Moteris išteka, ir jos buvęs vyras jaučiasi apgautas, paliktas, nelaimingas ir piktas.
Dėl to jis kaltina visą pasaulį, o visų pirmą - buvusią žmoną.
Jis naudojasi vaikais, kad suvestų sąskaitas - tuo pačiu "geručio tėtuko" principu: pakišdamas saldainį, kala jiems į galvas, kokia kaka yra jų mama. O jau tas jos išrinktasis - tikras pabaisai!
Mamą kaip vištelę apgavo, o dabar vargšus vaikelius kankina.
Jeigu į šią beprasmę dvikovą įsitraukia dar ir mama, vaikams išties sunku susigaudyti. Jie tarsi verčiami rinktis tarp tėčio ir patėvio: kuris iš jų geresnis.
Taip susiklosčius aplinkybėms, padėvio uždavinys - jokiu būdu nebandyti traukti virvę į savo pusę.
Nesistenkite su tėtušiu rungtyniauti ir dovanomis vaikams - jie puikiai jaučia papirkinėjimą.
Jūsų pranašumas tas, kad su mažaisiais praleidžiate daugiau laiko. Ir jeigu mažylių akivaizdoje nedrabstysite purvais jų tėčio, o paaiškinsite, jog mylite jų mamą ir todėl nesate jiems svetimas, elgsitės oriai, - tikrai nepralošite.
Tik nepradėkite karo dėl vaikų meilės: jo nelaimės niekas, o labiausiai nukentės vaikai.
Žinoma, ne visi buvę sutuoktiniai elgiasi taip negražiai. Kai kurie sugeba nuoširdžiai bendrauti ir su vaikais, normaliai susikalbėti su buvusia žmona ir neįžeidinėti jos naujo vyro.
Jeigu tėvas stengiasi savo vaikams skirti ir dėmesio, ir materialinės paramos, nei vaikų mamai, nei patėviui nedera tam priešintis.
Tėvas ir patėvis neturi tapti tarpusavyje rungtyniaujančiais priešininkais. Jų tikslas - dalykinis bei šaltakraujiškas bendradarbiavimas auklėjant vaikus.
Čia nepriimtinos emocijos - kaip versle. Jūsų dividendai tokie patys - sveiki ir laimingi vaikai.
Tėvas ir dukra
Dar vieni spąstai patėviui - santykiai su podukra.
Jeigu patėvis sugebės susikalbėti su posūniu "kaip vyras su vyru" - vaikas tai tikrai įvertins. Beje, 11-15 metų vaikai jaučia poreikį bendrauti su tos pačios lyties atstovais ir kratosi priešingos.
Tuomet berniukams norisi vyriškos kompanijos (prasideda konfliktai su mama), o mergaitėms - moteriškos (dėl to ji gali priešintis patėvio atsiradimui šeimoje).
Mergaitės apskritai į vyrus dabar žiūri kaip į priešus. Podukrai gali atrodyti, kad patėvis atima iš jos mamos meilę.
Išeitis čia viena - įtikinti mergaitę, kad meilė vyrui ir meilė vaikui - skirtingi dalykai, ir aritmetika čia bejėgė.
Tačiau patėvis turi būti pasiruošęs priešiškumui. Jeigu mama ištekėjo prieš dukters valią, ši nebus nusiteikusi klausyti patėvio nurodinėjimų.
Dar daugiau - ji nuolat skųsis mamai, kaip neteisingai su ja elgiasi naujasis šeimos narys.
Tokie konfliktai, beje, kyla ir su tikru tėvu, tik tiek, kad situacijoje su patėviu ir mama, ir kiti artimieji labiau linkę palaikyti mergaitės pusę.
Visi užjaučia "našlaitėlę"... Ir ko esą norėti iš to svetimo žmogaus... Taigi prieš užsipuldama vyrą, mama turėtų gerai išsiaiškinti dukters skundus, mat gali būti, jog jie teturi vienintelį tikslą - supykdyti mamą su vyru.
Galų gale reikėtų pakalbėti ir apie seksualinį priekabiavimą. Pagal statistiką, įtėviai dažniau taip elgiasi su įdukromis nei tikri tėvai su dukromis.
Tėvas jaučia tam tikrą tabu savo vaiko atžvilgiu. Patėvis, jeigu jis nuo pat pradžių į mergaitę žiūrėjo kaip į savo vaiką, - irgi jos nepalies.
O jeigu žmonos dukra jam visada buvo svetima - galima laukti bėdos.
Juo labiau - kai patėviui psichologiškai svetima yra pati mama. Tokiu atveju patėvis vertina mamą ir dukrą kaip svetimas moteris: viena vyresnė, kita - jaunesnė. Nepamirškime, kad pastaroji jam dar ir pavaldi.
Nėra ko jaudintis dėl dukters, jeigu jūsų santykiai su vyru tvirti, jeigu jūs - du artimi žmonės, o ne atsitiktiniai partneriai.
Parengė S.T.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą