Pavasaris

Pavasaris yra beržų sula, nėščios moterys, rankomis švelniai apglėbusios kosminį kiaušinį - pasaulio pradžią, triratukai parkuose... ir jausmas, lyg būtum pats pagaliau prakirtęs žiemos lukštą ir pirmąsyk išvydęs šviesą.

Televizoriaus sezonas baigėsi. Kaimai, apgyventi miestiečių, vakarais traukia į miškelį parsinešti sulos, kurios skonis - kaip išplaukusių ledo lyčių, kaip šaknimis atitekėjusio dangaus.

Ko čia stebėtis, kad visą žiemą vakarais žiūrėjęs į pasaulį pro žydrojo ekrano langą, pavasariop žmogus imi sirguliuoti depresija: vidine tuštuma ir ilgesiu "kažko svarbaus".

Pasiilgau karučio, kurį išsiviepusi stumčiau per kiemą. Žemių panagėse. Nutirpimo iš nuostabos ir laimės, kai pamatai pražydusį savo sodą. Pasiilgau žydinčių dukrų suknelių. Vėjo kvapo skalbiniuose.

Didelė šventė yra televizoriaus sezono uždarymas. Tiesiog imi ir uždarai. Ir negirdi valdžios bosų anei falcetų, pranešančių, jog mažus vaikus mušti galima, reikia ir sveika, antraip jie netapsią tokie kaip jie dideli...

Kartą vienas žmogus A. Einšteino paklausęs: "Ar galėtumėte man paaiškinti ryšį tarp laiko ir amžinybės?" - "Matote, - atsakęs didis fizikas ir filosofas, - jeigu man pakaktų laiko jums tai paaiškinti, jums prireiktų amžinybės tai suprasti."

Kas yra meilė? Kodėl gyvename? Kodėl negalima šaudyti gandrų? Kodėl negalima mušti vaikų?

Neturime amžinybės tai suprasti, ir visada bus per vėlu priimti leidimą, draudimą, įstatymą.

Tik moterys, savo švelniomis rankomis apglėbusios gyvybę, supras. Joms lemta suprasti.

Britų pediatras, pasaulyje pripažintas psichoanalizės klasikas D. W. Winnicottas tai nusakė vienu sakiniu: "Nėra tokios būtybės kaip vaikas - tik vaikas ir motina."

Televizorius negali mums nurodyti, mušti ar nemušti vaiką. Nėra tokio įstatymo, kuris verstų tai daryti. Yra įstatymas, kuris to daryti neleidžia: jis parašytas prigimties (kad ir kuo save laikote - Dievo ar gamtos vaiku), patirties ir susimąstymo.

Mes turime nedaug laiko. Kartą ateis toks pavasaris - ir vaikai išplauks iš namų nelyg ledo lytys. Ar sugrįš namo šaknimis?

Su Velykomis. Tegu jos būna saulėtos jums ir jūsų vaikams: ir tiems, kurie tik trumpam šalia jūsų, ir tam, kuris visada jumyse.

Andromeda