Tai yra, ji negalėjo pasirinkti daryti tai savo noru, vyresnis žmogus ją prievartavo, ir ji turėjo tenkinti jo įgeidžius, pati nejausdama malonumo.
Dažniausiai žagintojas prisijaukindavo auką dovana, papirkdavo, kad ji tylėtų. Taip mergina išmoksta, kad gali gauti dovanų parduodama save.
Kita priežastis - kerštas.
Prievartautos vaikystėje mergaitės už patirtą traumą gali keršyti vyrams naudodamos juos kaip įrankį pasitenkinti, žemindamos.
Trečia priežastis, - šalti santykiai šeimoje. Mergina neišmoko susikurti visaverčių santykių su vyru. Ji ieško intymumo, bet sugeba susikurti tik kūniškąjį.
Vadinasi, tapti prostitutėmis mergaitės nesąmoningai ruošiamos vaikystėje?
Kai psichologai Izraelyje apklausė 130 prostitučių, paaiškėjo, jog daugumos jų santykiai su tėvu buvo komplikuoti. Jie nepriėmė dukterų kaip mergaičių, slopino jų moteriškumą ir neleisdavo užmegzti ryšių su vaikinais.
Tas patirtas spaudimas verčia išsilaisvinti renkantis prostitutės kelią.
Prostitucija gali būti ir tam tikra neurozės forma, susijusi su savęs kankinimu, baudimu.
Tai neišugdytos savigarbos, nemeilės pasekmė. Jeigu tėvai dukrai sako, kad ji nieko verta, kad pasijustų visavertė, mergina gali užmegzti daug fizinių kontaktų.
Taip ji tarsi įtvirtina save kaip moterį: jeigu dažniai myliuosi, vadinasi, manęs vyrai geidžia, esu jiems patraukli.
Kaip tėvai gali apsaugoti vaiką nuo tokių minčių?
Diegti kitus prioritetus, ne kūno ir pinigų. Nešykštėti meilės, nežlugdyti vaiko savivertės. Vaikas iš tėvų turi sužinoti, kas yra normalus moters ir vyro ryšys, kai atsiduodama iš meilės.
Jeigu investuojama tik į išvaizdą, soliariumus, kosmetiką ir plastines operacijas, tuomet, žinoma, labai norisi tas investicijas kaip nors atgauti...
Žurnalai mergaitėms skersai išilgai prifarširuoti garsenybių. Jos gražios ir turtingos. Vaikai galvoja, kad ir laimingos.
Žurnalai nerašo, kad tie spindintys žmonės gydosi depresijas psichiatrijos ligoninėse, narkomanų reabilitacijos centruose...
Žiniasklaida akcentuoja įvaizdį: drabužius, aksesuarus, šokiruojantį elgesį. Nesvarstoma, ar jų veikla išties turi vertę, ar jų asmeninis gyvenimas nėra katastrofa.
Žurnalai perša mintį, jog nieko nereikia daryti, tik kuo labiau apsinuoginti.
Panašiai romantizuojama savižudybė.
Negalvojama, kad žudantis skaudės, kad baisiai atrodysi, kad apsigalvojęs nebegalėsi sustabdyt kančios.
Taip ir prostitutės nesuvokia kitos medalio pusės.
Statistika rodo, kad net 50 proc jų išgyvena depresiją, dauguma vartoja narkotikus, nes nebepakelia kasdienio pažeminimo.
Ar gali būti malonu tenkinti šlykščiausius sugyvulėjusių klientų įgeidžius?
Ar malonu suprasti, kad esi tik daiktas, automatas pinigams kalti? Pinigai neatperka to, ką patiri.
Nėra elitinių prostitučių.
Visos patenka į tą pačią mėsmalę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą