Kinijoje, kuri pirmoji patyrė, kas yra karantinas, itin padaugėjo skyrybų. Sakoma, kad šiuolaikiniai žmonės tiesiog nebemoka tiek laiko leisti kartu. Nesuderinami charakteriai, buitis, monotonija, kivirčai - būtent šie dalykai neretai įvardijami pagrindinėmis priežastimis, paskatinusiomis pasukti skirtingais keliais. Tačiau ar tikrai santykius gali nužudyti buitis ir monotonija? Psichologė Eglė Pelienė - Venslovė tikina, kad juos griauna ne buitis, o poros požiūris į kylančius iššūkius.
Nutylėjimai ir nuoskaudos nieko gero neduoda - tai priveda tik prie dar didesnės atskirties ir pasyvios agresijos bei paniekos vienas kito atžvilgiu.
- Ar buitis, monotonija ir trintis, ypač per karantiną, gali pakenkti santykiams, juos sužlugdyti?
- Normalu, kad gyvenime visoms poroms ateina tam tikri monotonijos etapai, buities ir panašiai. Tai - gyvenimo dalis. Bet manau, kad santykius sugadina ne buitis ir monotonija, o žmonių požiūris į tai. Žiūrint psichologiškai, labiausiai santykiams kenkia kantrybės stoka. Visos poros, kurias konsultuoju, išsikapstė iš krizių pasitelkę kantrybę. Tai yra kantrybė plačiąja prasme: pakantumas buičiai, pakantumas monotonijai, tam tikriems įpročiams ir taip toliau.
- Kantrybė yra tas vienintelis lemiamas veiksnys, padedantis išsaugoti tvarius ir darnius santykius daugelį metų?
- Visuomet turi išlikti meilė, pagarba, žavėjimasis savo partneriu ar partnere. Bet tai, elementaru. Kantrybė yra tik vienas elementų, kurie padeda neiširti santykiams, bet pamatinis. Meilė santykiuose yra svarbu, bet nemažiau svarbu yra vienas kito supratimas ir priėmimas. Labai svarbus yra gebėjimas priimti kitą tokį, koks jis yra. Sutarkime, kad buitį sudaro ne tik indų plovimas, bet ir nedidelės kasdienės smulkmenos, elgesio detalės, ritualai ir mūsų įpročiai. Vienas žmogus palieka raktus ne vietoje, kitas turi sistemą, kaip turi būti sudėtos lėkštės, kaip pakabinami rankšluosčiai... Tai ir yra ta buitis. Ir reikia didelių kantrybės bei priėmimo resursų, kad tos mažos smulkmenos neerzintų ir negadintų bendro santykių klimato.
Paprastai kalbant, jeigu indus poroje visuomet plauna vienas žmogus, natūralu, kad tai pradeda erzinti, nusibosti ir pykdyti; jeigu vyksta darbų skirstymas į vyriškus ir moteriškus; jeigu negebama paprašyti pagalbos ir susitarti, tai nelabai ir yra kažkokio santykio poroje.
Pastebėkite, kai esame pailsėję, geros nuotaikos, atrodo, kad niekas netrukdo ir neerzina, tam tikrus dalykus nuleidžiame juokais ir pamirštame. Kantrybę ir supratimą reikia pasitelkti būtent tuomet, kai esame pavargę ir erzina viskas iš eilės. Kantrybė tuomet padeda nekelti bereikalingų konfliktų, o gebėjimas priimti mylimą žmogų su visais jo įpročiais, ritualais tikrai palengvina buitį bei santykių kasdienybę.
- Kada poros santykiai patiria didžiausius išbandymus?
- Kaip ir minėjau, jeigu pykstamasi dėl to, kurio eilė plauti indus, apskritai nėra tvaraus ir darnaus santykio. Bet visi indai ir erzinantys įpročiai nublanksta tada, kai pora patiria rimtus ir sunkius gyvenimo išbandymus. Niekas nesame apsaugoti nuo sunkių ligų ar traumų. Tada gyvenimo ir nuolatine buities dalimi tampa sergančiojo priežiūra, nuolatinai lankymai (kartais galintys trukti ir kelerius metus), slauga ir tada iš labai menkų elgesio detalių tampa akivaizdu, ar žmogus yra mylimas, ar ne. Tokiais atvejais atjauta, pakantumas, gebėjimas palaikyti vienas kitą, suprasti yra kritiškai svarbūs. Ir čia kartais būtent kantrybė ir stiprybė suvaidina lemiamą vaidmenį.
- Yra būdų, kaip išspręsti buities ir monotonijos sukeltus iššūkius ir išsaugoti santykius?
Jeigu partneris tikrai rūpi ir meilė niekur nedingo, tuomet reikėtų išmokti kalbėtis. Elementariai sėsti ir pasikalbėti apie tai, kas santykiuose ir kasdienybėje labiausiai dirgina, erzina, kuriuos dirgiklius galima eliminuoti, su kuo galima išmokti sugyventi, ką galima toleruoti, ieškoti kompromisų. Kito kelio nėra, tik kalbėtis, mažinti dirgiklius ir ieškoti bendrųjų vardiklių. Nutylėjimai ir nuoskaudos nieko gero neduoda - tai priveda tik prie dar didesnės atskirties ir pasyvios agresijos bei paniekos vienas kito atžvilgiu. Kol žmonės kalbasi, ginčijasi, diskutuoja, visada yra viltis, bet jeigu atsiranda panieka - ji tiesiog nužudo santykius.
Rašyti komentarą