Savigrauža: 6 požymiai, kad deginate save ant vidinės inkvizicijos laužo

Savęs nuvertinimo laužas įsiliepsnoja mums nepastebimai. Nepasitenkinimas, priekaištavimas sau, savigrauža, kaltinimai – tai įprasti žemos savivertės sinonimai.

Nuvertinimas kaip strategija (ne)gyventi

Tokia strategija giliai įdiegta į mūsų kultūrinį istorinį kodą. Tačiau sustabdyti tą „kanibalizmą“, kuris vyksta savoje galvoje, yra pajėgus kiekvienas.

Svarbiausia taisyklė – sąmoningumas. Sunkiausias ir svarbiausias dalykas – tai pastebėti save su šaukštu rankoje, kabinantį smegenis tarytum sultingą arbūzo minkštimą.

Pamatyti save dirbant tokį darbą galima pagal antrinius požymius, kurie panašūs į pliauskas, kurias mėtote į ugnį, palaistydami degimo skysčiu, kad geriau liepsnotų, užuot užpylę vandens. Ir kuo ryškiau liepsnoja ugnis, tuo sunkiau ją užgesinti, rašo portalas B1.7.ru. Būkite atsargūs, nes rizikuojate visiškai sudegti savo inkvizicijos lauže.

Šeši savigraužos požymiai

1. Jūs lyginate save su kitais, nesvarbu, ar tuo metu atrodote geresni, ar blogesni už juos. Nukrypimas nuo vidurio linijos į bet kurią pusę išjudina vidinio vertinimo švytuoklę. Savivertė – tai tik galutinis nuolat vykstančio savęs vertinimo proceso rezultatas. Kartais šis procesas taip smarkiai įsisiūbuoja, kad pasiekia savo kraštutines pozicijas: „Aš–genijus/ aš– menkysta“.

Jeigu kitiems geriau, o man blogiau – pretekstas pavydui. Ir tada jis virsta orientyru, kuriame įsitaiso mano „aš noriu“, o labiau pažengusiems, tai yra, brandiems ir atsakingiems – „ką turiu padaryti, kad gaučiau tai, ko trokštu?“.

Jeigu kitiems blogiau, o man geriau, tada atsiranda puikybė, arogancija, pranašumo jausmas prieš kitus, savo tobulumo ir visagalybės išgyvenimas. Kai taip aukštai žmogus sklando, būna labai skausminga kristi. Tiesa ir sveikas protas byloja, kad mes visi esame skirtingi.

2. Jūs fiksuojatės tik į nesėkmes. Kai užsiimate savo darbu, klaidos ir nusivylimai būna neišvengiami. Tai tik parodo, jog jūs žengiate savo keliu į priekį. Perdėti reikalavimai sau neleidžia jums suklysti, jūs laukiate iš savęs nepriekaištingo idealo. Ir tada susidūrimas su realybe būna skausmingas, nes kad ir kaip svajotume apie geriausią savo versiją, mes vis tiek liekame paprastais žmonėmis. Ir suklydimai mums neišvengiami.

Išeitis: išanalizuoti tai, kas nepavyko ir kas buvo sėkminga, rezultatyvu. Iš pirmojo punkto reikia pasisemti patirties, o antrąjį – įsisavinti. Jei kažkas pavyko, tai pavyko dėl jūsų veiksmų, sugebėjimų, savybių. Įdomu ir naudinga išsiaiškinti, dėl kokių būtent.

3.Jeigu jums sunku atsakyti į 2-ojo punkto klausimus, tai yra signalas nedelsiant sustoti ir rimtai susimąstyti, kur jūs esate geri. Kur glūdi jūsų stiprybė ir ypatingi sugebėjimai? Jeigu jūs iki šiol esate gyvi, vadinasi, kažką tikrai sugebate daryti gerai. Kitaip paprasčiausiai neišgyventumėte.

Būtinai išsiaiškinkite savo stipriąsias savybes, nes jos bus jūsų atrama ir pagrindas po kojomis, kai švytuoklė jus išsups į visas puses. Tada jums reikės už kažko užsikabinti ir laikytis, kad neiškristumėte.

Kaltės jausmas © Pixabay.com

4. Priskiriate sau neigiamus epitetus „kvaiša, menkysta, nevykėlis, kvailys...“ Kartais tokie kreipiniai į save virsta įpročiu, pasidaro kasdieniai ir suvokiami kaip normalūs. Toks pragaištingas įprotis turi gilias šaknis iš vaikystės. Įsiklausykite, kieno balsu ir kieno intonacijomis skamba šie žodžiai. Argi jie yra teisingi?

5. Jūs per daug aštriai reaguojate į pastabas ar replikas jūsų adresu, užimdami gynybinę poziciją, susigūždami savo viduje, suakmenėdami savo veidu arba sutrikdami iš netikėtumo, nežinodami, kaip galima būtų sumaniai ir su humoru atsikirsti. Tokia pažeidžiamumo būsena atsiranda tada, kai jūs būnate pavargę, per daug įsitempę arba išsekę, kai trokštate globos ir rūpesčio.

6. Jūs pastebite, kad nusivylimas plinta kaip pelėsiai į visas jūsų gyvenimo sferas. Išgyvendami nesėkmę asmeniniame fronte, padarėte išvadą, kad ir profesinėje srityje esate nevykėlis, ir kaip tėvas netikęs, ir kaip kaimynas nepakenčiamas.

Išvardyti požymiai gali pasitaikyti ir po vieną atskirai, o gali vešėti jūsų sieloje ir kaip milžiniškos piktžolės, užgožiančios visą daržą.

Pastebėję savyje tokius požymius, nepulkite kovoti su savimi, o pradėkite ugdyti savyje kitas savybes – konstruktyvias, stiprinančias pasitikėjimą savimi ir įkvepiančias gyvenimui.