Seksualinė prievarta žaloja gyvenimus

Pačios elgėsi taip, kad būtų išprievartautos?

Toks jūsų asmeninių ribų peržengimas galėjo sukelti jausmą, kad stipresnis asmuo turi teisę į jūsų kūną, o jūs esate per silpni tam pasipriešinti. Kaip matome, seksualinį priekabiavimą patirti gali tiek vaikai, tiek vyrai, tiek moterys. Šiame straipsnyje labiau aptarsime moterų seksualinės prievartos ir kitokio smurto apraiškas ir jų įtaką psichinei sveikatai.

Visuomenėje dar gajus mitas, kad moterys pačios elgėsi taip, kad būtų išprievartautos. Per trumpas sijonas, apsvaigimas nuo alkoholio, sėdimas į mašiną, vykimas į namus. Taip, tai ženklai, kad galbūt moteris nori seksualiai suartėti, bet argi ji neturi teisės apsigalvoti? Argi vyras yra neįgalus ir negali sustoti, jei moteris nebenori su juo užsiimti lytiniais santykiais?

Seksualinę prievartą patyrusias moteris galima suskirstyti į keturias grupes

Pirma grupė moterų yra tos, kurios prievartą patyrė vaikystėje. „Eurostat“ duomenimis, kas penkta mergaitė iki 18 m. yra bent kartą patyrusi seksualinį smurtą.

Dažniausiai jas tvirkina artimos aplinkos žmonės: patėviai, dėdės, tėvų ar brolių draugai, pusbroliai, kartais patys tėvai ar seneliai. Jie nesibodi pačiupinėti augančių mergaičių krūtų ar lytinių organų, kai kurie bando pabučiuoti.

Dar baisesnė situacija, kai mergaitė neturi kam pasipasakoti, nes mama gali išjuokti, esą tai nieko tokio, arba gali išvis nepatikėti. O tėvas, tas, kuris turėtų apginti savo vaiką nuo visokio blogio, to padaryti nesugeba, galbūt ir įtaria kažką, bet nesigilina.

Dar blogiau, kai vaikas skundžiasi patyręs iš giminaičių prievartą, o tėvas (ar mama) neigia tai, ką sako vaikas, sakydami: tu čia išsigalvoji. Prie to prideda: tu čia kalta, kad tu esi paleistuvė, kad taip elgiesi! Kas turėtų dėtis mažos mergaitės ar paauglės širdelėje, išgyvenant tokią situaciją?

Antra grupė moterų yra santuokoje arba poroje gyvenančios moterys, kurios patiria seksualinį smurtą iš savo sutuoktinių ar sugyventinių. Jos pačios tiki arba patiria spaudimą iš visuomenės, kad moters pareiga yra mylėtis su vyru.

Nei vyras, nei moteris neužtikrina vienas kitam pozityvaus emocinio ryšio, tačiau vyras, dažnai naudodamas fizinį ar psichologinį smurtą, reikalauja suartėti ir moteriai belieka suartėti prieš savo valią arba nesutikti ir bijoti, kad bus išprievartauta ar sumušta.

Tokios moterys yra vienišos, nes didžioji visuomenės dalis pritaria nuostatai, kad moters pareiga mylėtis su vyru, ir net nenori gilintis, kodėl moteris to nenori.

Trečia grupė moterų patiria seksualinį priekabiavimą darbe. „Eurostat“ duomenimis, viena iš penkių moterų nuo 15 metų amžiaus buvo paliesta, apkabinta ar pabučiuota be jos sutikimo per pastaruosius 12 mėnesių.

Moterys dėl įvairių priežasčių gali nenorėti ar bijoti keisti darbą ir taikstytis su klientų, kolegų ar viršininkų seksualiniu priekabiavimu. Vienas iš pavyzdžių yra dviprasmiški pasiūlymai, kurių moteris negali atsisakyti, nerizikuodama netekti darbo vietos.

Tokie atvejai yra sunkiai ištiriami, todėl lieka neatskleisti ir tęsiasi ilgą laiką, o aukomis tampa kitos darbuotojos. Tokią situaciją, kai vadovai vyrai spaudžia moterį su jais santykiauti, atskleidė judėjimas „#MeToo“.

Ketvirta grupė moterų yra tos, kurios buvo išprievartautos nepažįstamų vyrų. Tokios moterys taip pat retai kreipiasi pagalbos dėl aukščiau paminėtų visuomenės nuostatų. Jos jaučiasi vienišos, nes labai mažai kam gali pasipasakoti apie buvusį įvykį ir gauti palaikymą šioje sunkioje situacijoje.

Visos šios skaudžios moterų patirtys kenkia moterų psichinei ir fizinei sveikatai, tačiau moterys dažnai netapatina savo patirties su seksualiniu priekabiavimu, tvirkinimu ir prievarta.

Štai kaip seksualinį smurtą įvardija Vilniaus miesto krizių centras:

• Jūs patyrėte seksualinį smurtą ir priekabiavimą, jeigu jums yra taip nutikę ir jūs to nenorėjote, jums nepatiko.
• Išprievartavimas, pasikėsinimas išprievartauti ar seksualinis užpuolimas.
• Nepageidaujamas spaudimas teikti seksualines paslaugas (dažniau pasitaiko iš partnerio).
• Nepageidaujamas tyčinis lietimas, priartėjimas pasilenkiant, įvarymas į kampą ar gnaibymas.
• Nepageidaujami seksualiniai žvilgsniai ar gestai.
• Nepageidaujami laiškai, telefono skambučiai ar seksualinio pobūdžio daiktų demonstravimas, dovanojimas.
• Nepageidaujamas spaudimas susitikinėti.
• Nepageidaujamas seksualinis erzinimas, juokavimas, pastabos ar klausimai.
• Suaugusios moters vadinimas mergaite, lėlyte, pupyte ar meilute arba vyro – berniuku, nekaltu, vaikeliu.
• Švilpimas.
• Darbo ar įprastų pokalbių pavertimas seksualinėmis temomis.
• Seksualinės užuominos ar istorijos.
• Klausimai apie seksualines fantazijas, prioritetus ar istoriją.
• Asmeniški klausimai apie seksualinį gyvenimą.
• Seksualiniai komentarai apie asmens aprangą, anatomiją ar išvaizdą.
• Bučiavimosi garsai, kaukimas, lūpos prikandimas.
• Melo ar gandų, susijusių su asmens asmeniniu seksualiniu gyvenimu, skleidimas.
• Tyčiniai prisilietimai prie žmogaus drabužių, plaukų ar kūno.
• Asmeniškų dovanų dovanojimas iš nepažįstamų žmonių.
• Buvimas šalia asmens be priežasties (dažniausiai nukenčia vaikai).
• Apkabinimai, bučiniai, tapšnojimas ar glostymas (dažniausiai nukenčia vaikai, kai tėvai liepia jiems apkabinti nepažįstamą tetą ar dėdę).
• Seksualinis savęs lietimas šalia jūsų.
• Asmens peržvelgimas nuo galvos iki kojų.
• Įkyrus asmens stebėjimas.
• Akies pamerkimas, oro bučinių siuntimas, lūpų apsilaižymas.
• Seksualiniai gestai rankomis ar kūno judesiais.

Lietuvoje nėra pakankamai sutvarkyta pagalbos seksualinio smurto aukoms sistema. Todėl, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva vis dar atsilieka pagal užfiksuotų pareiškimų teisėsaugai dėl patirtos seksualinės prievartos skaičių. Daugiausia pareiškimų užfiksuota Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse.

Nereikėtų manyti, kad Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse seksualinis priekabiavimas yra labiau paplitęs negu kitose Europos šalyse. Tai reiškia, kad ten yra geriau sutvarkyta sistema, visuomenė labiau palaiko aukas ir smurtautojai patiria rimtų pasekmių už savo neleistinus veiksmus.

Remiantis JAV įkurto centro, kuris padeda seksualinio smurto aukoms, duomenimis, aukos, kurioms ši patirtis buvo traumuojanti, dažniausiai jaučia požymius, išvardytus žemiau. Šie požymiai gali pasireikšti po daugelio metų, aukoms nesusiejant šių jausenų su seksualine prievarta:

• neaiškus nerimas;
• nepasitikėjimas kitais žmonėmis;
• perdėtas kontroliavimas;
• jausmas, kad pasaulis yra nesaugi vieta;
• nemokėjimas pasakyti NE, net jei aiškiai suvokiama, kad tai geriausia visoms pusėms;
• bejėgiškumo jausmas;
• nebuvimas savo kūne;
• savo kūno, nuogumo, seksualumo gėdijimasis;
• jausmas, kad prievarta įvyko dėl mano kaltės.