Veiksmai, o ne išvaizda atskleidžia, kas esi iš tiesų

Veiksmai, o ne išvaizda atskleidžia, kas esi iš tiesų

"Mano paauglė dukra, 14 metų, nepatenkinta savo svoriu. Kai valgo, matau, kad savęs už tai nekenčia. Kiekvieną dieną lipa ant svarstyklių. Mano akimis žiūrint, ji yra normali. Na, gal ne tokia plona, kaip tos manekenės ant podiumų, bet tikrai ne per stora. Kaip man suprasti, ar tai ligos požymiai, ar tiesiog praeinantis paauglystės kvailiojimas?" - paklausė "Vakarų ekspreso" skaitytoja Nadežda.

Šį klausimą taip pat pateikiau psichologei psichoterapeutei Ilonai Kajokienei.

"Atsakomybė už suformuotas vaiko vertybes tenka tėvams, - sakė ji. - Visuomenės normos į vaiko galvelę ateina per šeimos filtrą. Todėl nereikia laukti, kol vaikas susirgs vienu iš valgymo sutrikimų, būtina ugdyti sveiką vaiko požiūrį į savo ir kitų kūnus. Reikia išmokyti jį priimti save ir kūno vaizdą teigiamai."

Kaip pasikeičia žmogaus elgesys, kai jis suserga?

Psichologė psichoterapeutė Ilona Kajokienė: "Žmogus pradeda išsisukinėti nuo valgymo kartu su šeima. Jis nenori būti su draugais, skundžiasi, kad yra pavargęs, neturi nuotaikos. Taip pat jis kritiškai kalba apie savo išvaizdą. Nuotaika greitai keičiasi. Jeigu liga jau pažengusi, akivaizdu, kad netenkama svorio.

Sunkiau pamatyti bulimijos požymius. Žmogus labai nepasitiki savimi, tačiau jo svoris nekrinta. Jį galima užtikti slapčia persivalgant ir vemiant. Pavalgęs jis iš karto lekia į tualetą."

Akvilė savo laiške parašė du įdomius klausimus - "Ar valgymo sutrikimai paveldimi? Ar jais galima užsikrėsti?"

Taip, pasirodo, tai iš tiesų susiję su genetiniu paveldimumu. (Tačiau tai nereiškia, kad tie genai turi būtinai pasireikšti.) Anoreksija ir bulimija dažniau pasitaiko tarp dvynių bei šeimose, kur bent vienas narys yra turėjęs ar turi panašių bėdų.

JAV, Virdžinijos valstijoje, buvo atliktas dvynių tyrimas, apklaustos 1033 dvynukių poros. Paaiškėjo, kad kad jei viena iš identiškų dvynių sirgo nervine bulimija, tai jos sesuo (kurios genų rinkinys toks pats) buvo daug labiau linkusi į šią ligą, nei tai pasitaikė tarp neidentiškų dvynių (t.y. dvynukėms, kurios genetiškai panašios ne labiau nei paprastos seserys).

Taip, šeimos nariai gali "užkrėsti" vienas kitą valgymo sutrikimu. Pavyzdžiui, aš žinau vieną šeimą, kurioje motina verčia abi savo dukteris kartu su ja laikytis dietos.

Image removed.Klaidingi įsitikinimai apie išvaizdą

Psichologas Thomas F. Cash, remdamasis tyrimais ir klinikine praktika, nustatė dešimt dažniausiai pasitaikančių klaidingų prielaidų apie išvaizdą, kurios iškraipo normalų bei sveiką požiūrį į savo kūną.

1. Fiziškai patrauklūs žmonės gauna viską.

Šią prielaidą paneigia gausybė atliktų tyrimų. Juk geri ir įdomūs žmonės pabendravus imami vertinti labiau nei gražesni. Žmogaus veikla daro didesnį įspūdį nei išvaizda. Draugiškumas, inteligentiškumas, pagarba, humoro jausmas nepaisant išvaizdos yra labai vertinamos žmogiškos savybės. Beje, grožis sukelia pavydą ir pavyduliavimą.

2. Pirmas dalykas, kurį žmonės pastebi, yra mano išvaizdos trūkumai.

Ši prielaida yra teisinga tik iš dalies. Jei jūs būsite pasidaręs pankišką šukuoseną ar įspūdingą tatuiruotę, natūralu, kad žmonės spoksos į jus ir galbūt ne visi sugebės tolerantiškai reaguoti į netipinę išvaizdą. Tačiau ne fizinė išvaizda lemia bendravimo su žmonėmis kokybę, o Jūsų, kaip asmenybės, bruožai.

3. Žmogaus fizinė išvaizda yra vidinės asmenybės atspindys.

Šią prielaidą geriausiai iliustruoja labai populiarus mitas, kad visos blondinės - kvailos ir naivios. Bet nejaugi nepažįstate protingų ir visiškai nelengvabūdiškų moterų šviesiais plaukais?! Veiksmai, o ne išvaizda atskleidžia žmonėms, koks jūs esate iš tiesų.

4. Jei galėčiau atrodyti taip, kaip noriu, mano gyvenimas būtų daug laimingesnis.

Jaustis nelaimingą jus verčia ne jūsų išvaizda, kuria esate nepatenkintas, o jūsų noras atrodyti idealiai. O idealių, deja, nebūna'85 Vadinasi, jūsų noras yra neįgyvendinamas. Tad kam save kankinti, kai galima tiesiog priimti save ir išmokti pamėgti savo išvaizdą. Tada ir gyvenimas taps laimingesnis.

5. Jei žmonės žinotų, kaip iš tiesų atrodau, aš jiems mažai patikčiau.

Daugelis moterų bijo pasirodyti be makiažo ar gėdijasi nuogo savo kūno paplūdimyje ar prieš vyrą. Joms atrodo, kad žmonės, pamatę natūralią jų išvaizdą, nustos bendrauti. Žmonės priima vieni kitus su trūkumais. Jausmas, kad esi priimamas, yra daug geresnis nei slapstymasis ar gėda.

6. Kontroliuodamas savo išvaizdą, galiu kontroliuoti savo socialinį ir emocinį gyvenimą.

Išvaizdai žmonės skiria labai daug priemonių: drabužiai, kosmetika, šukuosenos, sveika mityba, sportas. Šios priemonės gali pagerinti išvaizdą, suteikti patrauklumo pojūtį, tačiau jei jūs, rengdamiesi stilingai, nesijausite patenkinti savo išvaizda, slėpsite savo trūkumus, šios priemonės bus tik laikina pagalba. Reikia susitelkti ties minčių, o ne išvaizdos keitimu.

7. Kaltinu savo išvaizdą dėl daugelio savo gyvenimo įvykių.

Istorinės asmenybės yra geriausi šios prielaidos neigėjai. W. Churchillis, M. Gorbačiovas, M. Thatcher ir kt. tikrai negali būti apibūdinti kaip gražuoliai. Vadinasi, patrauklumas nėra būtina sėkmės sąlyga.

8. Visada elgsiuos taip, kad atrodyčiau kuo geriau.

Visada atrodyti gerai - skamba kaip pareiga. Tačiau perfekcionizmas veda į nesėkmę, nes visada atrodyti tobulai neįmanoma.

9. Dėl žiniasklaidos skleidžiamo požiūrio negaliu jaustis patenkintas savo išvaizda.

Žiniasklaida perša išvadą, kad yra tik du galimi būdai jaustis laimingiems: arba turite gimti gražūs, arba turite pirkti visus produktus ir paslaugas, kurios jus (kaip skelbia reklamos) padarys tobulus, idealius, pačiu gražiausius'85 Tačiau, niekas nesako, kad, jei nepirksite reklamuojamų produktų, būsite negražūs. Viskas priklauso tik nuo jūsų pačių. Nebūtina sudaužyti televizorių ar nebeskaityti spaudos, reikia tiesiog nesiimti aukos vaidmens.

10. Vienintelis būdas, kaip galėčiau pamėgti savo išvaizdą, tai pakeisti ją.

Blogas savo išvaizdos vertinimas griauna žmogaus vidinę ramybę. Kritiškas savęs vertinimas labai smukdo savivertę. Todėl reikia mesti iššūkį senoms prielaidoms, nors tai padaryti ir nėra lengva. T. F. Cashas siūlo seną kritišką asmeninę kūno kalbą keisti nauju vidiniu balsu, kuris padės suprasti, kad esate teisingi, tolerantiški, realistiški ir pasitikintys savimi. Naujam vidiniam balsui nesvarbu kitų požiūris į jūsų fizinį patrauklumą. Jam rūpite tik jūs!

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder