Bendrijos pasiklysta teismų labirintuose

Dar pernai metų pradžioje savo teises sumanę ginti Nidos g. 76 namo gyventojai, iki pat šiol su nekokybiškai darbus atlikusiu rangovu ir jo neprižiūrėjusiu namo administratoriumi santykius aiškinasi teisme. Birželio 12 d. turėtų paaiškėti Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, tačiau gyventojai netiki, jog tuo viskas ir pasibaigs.

Užpylė butus

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) "Laivas", įsikūrusios Nidos g. 76 name, narių bėdos prasidėjo tuomet, kai namo administratoriumi jie pasamdė Algirdą Paleckį, liūdnai pagarsėjusį pirmininkavimu didžiausiai uostamiesčio DNSB "Bandužiai".

Nidos g. 76 namo gyventojų kantrybės taurė persipildė 2010-aisiais pradėjus remontuoti namo stogą. Rangovus stogo remonto darbams atlikti parinko pats A. Paleckis. Vėliau, gyventojų teigimu, paaiškėjo, jog pasamdyta V. Vaitkaus individuali įmonė esą net nėra atestuota ir tokių darbų atlikti negali.

Statybininkai į gyventojų skundus nekreipė dėmesio, A. Paleckis savo kaltės taip pat nepripažino, nors atliekamų darbų niekas neprižiūrėjo, nes tuometinis administratorius nenusamdė statybų priežiūros specialisto.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Statinių priežiūros poskyrio specialistai, apžiūrėję remontuojamo stogo būklę, nustatė, jog stogo dangos remontas atliktas labai nekokybiškai - viso stogo prilydomoji danga atsiklijavusi, pakilusi nuo pagrindo, pūslėta, galimai pažeista remonto darbų technologija, blogai suformuoti nuolydžiai, nekokybiškai atlikti skardinimo darbai, ant stogo laikosi vanduo. Dėl tokios stogo būklės buvo užpilti žemiau esantys butai.

KAINA. Santykių aiškinimasis teismuose daugiabučių namų savininkų bendrijų nariams kainuoja brangiai - tiek lėšų, tiek laiko, tiek nervų. Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.

Taikytis nesutiko

Gyventojai į teismą padavė ne tik stogą remontavusią įmonę, bet ir patį A. Paleckį, kuris iš savo posto pasitraukė taip nubalsavus gyventojams.

"Teismų procese murkdomės iki šiol. Teko samdyti nepriklausomus ekspertus, kurie atliko ekspertizę ir patvirtino savivaldybės statybų specialistų išvardintas remonto klaidas. Be to, jie įvertino ir gyventojams padarytą nuostolį. Jis siekia 325 tūkstančius litų. Rangovas prasidėjus teismams dar bandė siūlyti taikos sutartį ir siūlėsi iš naujo remontuoti stogą, bet mes nesutikome - nenorime, kad stogą remontuotų jį sugadinusi neatestuota įmonė. Be to, pagal tą taikos sutartį, mes jiems už darbus būtume turėję ir primokėti", - situaciją nupasakojo DNSB "Laivas" pirmininkė Virginija Kazlauskienė.

Jos teigimu, gyventojams svarbiausia, kad stogo darbus atlikusi įmonė grąžintų jiems sumokėtus 92 tūkst. litų bei apmokėtų stogo nuėmimo ir paruošimo naujam klojimui darbus. Po to jie yra pasiryžę samdyti naujus, atestuotus specialistus, kad šie remontą atliktų kokybiškai.

"Šį kartą patys su gyventojais rinksimės rangovus, tai darysime labai atidžiai. Nesinori antrą kartą "pasimauti" ant panašių veikėjų. Be to, meldžiamės, kad dėl nuolatinio mirkimo nebūtų pažeistos kitos namo dalys. Juk kai nekokybišką stogą nuplėš, gali paaiškėti, kad pažeisti gilesni sluoksniais, gal net sienos. Tada susitvarkyti kainuotų dar brangiau", - teigė V. Kazlauskienė.

Mirksta iki šiol

Kol santykius su stogo remontininkais ir buvusiu bendrijos administratoriumi A. Paleckiu bandoma išsiaiškinti teismuose, Nidos g. 76 namo gyventojai ir toliau gyvena nepakenčiamomis sąlygomis. Ypač kenčia penktojo aukšto gyventojai. Beveik visi butai ir toliau nuolat užliejami, kenčia nuo drėgmės, pelėsių.

"Nieko negalime padaryti, prie stogo negalime kišti rankų. Jei tik bandytume kažką susitvarkyti, iš karto būtume apkaltinti, jog patys stogą sugadinome ir teisme nieko nepasiektume", - pasakojo bendrijos pirmininkė.

Jos teigimu, į teismą kreipėsi ir viena namo gyventoja, kuri pateikė ieškinį dėl užlieto buto. Ji reikalauja atlyginti nuostolius - apie 7 tūkst. litų. Kiti gyventojai kreiptis į teismą nesiryžo, kai kurie manė, jog nieko taip nepasieks, kiti nepasitiki teismais.

Kęsti drėgmę ir pelėsį gyventojams teks mažiausiai iki Klaipėdos apygardos teismo sprendimo. Tiesa, bendrijos pirmininkė abejoja, jog po šito sprendimo, viskas baigsis.

"Jei sprendimas bus nepalankus rangovui, net neabejoju, jog jis kreipsis į aukštesnės instancijos teismą ir visas reikalas dar labiau užsitęs. Viso teisminio proceso metu rangovas buvo šiurkštus, savo kaltės nepripažino, į viską reagavo su dideliu pykčiu. Ką padarysi. Teks kentėti, kad įrodytume teisybę", - sakė V. Kazlauskienė.

Beje, bendrijos "Laivas" nariai įvairioms su teismais susijusioms išlaidoms padengti jau teko išleisti keliolika tūkstančių litų.

Kiti nutarė sustoti

Buvęs bendrijos administratorius A. Paleckis, šioje byloje dalyvaujantis kaip trečiasis asmuo, savo "darbais" buvo pagarsėjęs ir anksčiau.

Dar būdamas didžiausios Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijos "Bandužiai" pirmininku A. Paleckis ne kartą buvo kaltintas neteisėtais veiksmais, savivaliavimu, tačiau atstatydinti jo ilgą laiką nepavyko.

Pasipiktinę didžiausios uostamiesčio bendrijos, apimančios net keliolika namų, gyventojai dėl pirmininko nuvertimo net mitingavo. Atstatydinti A. Paleckį pagaliau pavyko 2010-ųjų spalį surengus visuotinį gyventojų susirinkimą ir surinkus daugiau nei ketvirtadalį gyventojų parašų.

Po nuvertimo A. Paleckis šiuos veiksmus apskundė teismui teigdamas, kad iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Bendrijos nariai ir nauji vadovai dar metus varstė teismų duris, tačiau teismas A. Paleckį galų gale pripažino neteisiu.

Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pasak dabartinės "Bandužių" pirmininkės Ligitos Girskienės, po tyrimo buvo nustačiusi, jog A. Paleckio bendrijos nariams padaryti nuostoliai preliminariai siekia per 100 tūkst. litų. Kadangi A. Paleckis bendrijai vadovavo ilgiau nei 20-metį, o dauguma dokumentų yra sunaikinta, įtariama, jog nuostoliai yra gerokai didesni.

"Vis dėlto paskutiniame gyventojų susirinkime nusprendėme, kad į teismą dėl padarytų nuostolių nebesikreipsime. Visų pirma, neturime daugumos tai galinčių įrodyti dokumentų, nes A. Paleckis tikriausiai pasiskubino juos sunaikinti. Taigi pirmiausia į teismą reikėtų kreiptis ir bandyti įrodyti, jog tie nuostoliai buvo padaryti. Po to, jei tai būtų įrodyta, galėtume kreiptis dėl jų atlyginimo. Nusprendėme nebešvaistyti laiko ir bendrijos pinigų. Ir taip kasmet teismams bei advokatų paslaugoms reikia išleisti po maždaug 20 tūkstančių litų - tenka bylinėtis su skolininkais, kurių yra gana nemažai. Be to, ne visi gyventojai pasitiki teismais, nes ir jie ne visada nusprendžia objektyviai", - teigė L. Girskienė.

"Brangiausiai kainuoja bylos dėl principo"

Osvaldas MARTINKUS, advokatas

Bendrija yra tam tikra prasme kolūkis, kuriame kiekviena melžėja tariasi suprantanti jo valdymą - gana dažnai nariai reiškia nepakankamai pagrįstas pretenzijas arba priekabiauja dėl mažmožių, tokiu būdu išreikšdami poreikį save realizuoti visuomeninėje veikloje ieškant teisybės. Tai sukelia sunkumų, įrodinėjant teisme, nes policija tokiais nepakankamai aiškiais atvejais vengia kištis bei tirti numanomus ar tik įtariamus sukčiavimus, netinkamą pareigų vykdymą ir panašiai, todėl bendrijoms ir gyventojams rekomenduoja kreiptis į teismą civiline tvarka.

Jeigu tikrai yra pagrindas teigti, kad pirmininkas yra nesąžiningas ir savinasi bendrijos lėšas ar netinkamai atlikdamas pareigas daro bendrijai didelę žalą, tokiu atveju tai yra nusikalstamos veikos, kurias privalo tirti policija. Tačiau, žinant, kad policija gan dažnai tokių bylų vengia, nes darbo daug ir dar reikia mokėti jį atlikti, ji dažniausiai atsisako pradėti atlikti ikiteisminį tyrimą arba jį pradėjusi po kurio laiko nelabai pagrįstai nutraukia. Tada reikia tokius veiksmus kvalifikuotai apskųsti nustatyta tvarka.

Sakydamas, kad skundai turi būti surašyti kvalifikuotai, turiu galvoje ir tai, kad juose turi būti aiškiai ir profesionaliai nurodoma, kas policijos atlikta negerai, kas neatlikta ir ką reikėtų atlikti, nes niekas nenori dirbti sunkaus ir beprasmio darbo, todėl nueina lengvesniu keliu - "atsirašo" ir tiek.

Jeigu pats nesugebi padaryti darbo, turi samdyti tą, kas jį sugeba. Teisinės paslaugos ginčuose kainuoja, todėl neretai samdomi asmenys, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos, bet reklamuojasi atliksiantys tai nebrangiai ar lengvai žarstantys pažadus. Tokiu atveju reikėtų pagalvoti, ar tikrai verta dėl niekų ir mažmožių bei neturint aiškaus pagrindo pulti ieškoti teisybės. O teisybė - tai toks dalykas, kuris kiekvienam atrodo kitaip. Jeigu kam norisi pasibylinėti dėl principo, tai galiu paaiškinti, kad bylos dėl principo kainuoja brangiausiai.

"Bendrijos nariai, o ne jos pirmininkas, yra namo šeimininkai"

Mindaugas STEPONAVIČIUS, teisininkas, portalo www.blogabendrija.lt įkūrėjas

Lengvai numoti ranka ir atsisakyti reikalavimo atlyginti žalą nereikėtų. Naujos redakcijos LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai, išskyrus juridinius asmenis, ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu yra iš dalies atpiginamas bylinėjimasis teisme, kadangi nereikia mokėti žyminio mokesčio, kuris, priklausomai nuo ginčo sumos, gali būti pakankamai nemažas.

Tačiau bendrijų nariai, svarstydami kreipimosi į teismą klausimą, turėtų vadovautis ne emocijomis ir savo patirtais neigiamais išgyvenimais, bet realiai įvertinti neteisėtais bendrijos valdymo organų veiksmais padarytus nuostolius bei jų mastą, kadangi teisme gali tekti pagrįsti kiekvieną savo reikalavime pateikiamą litą. Deja, gyventojai dažnai gerokai pervertina savo reikalavimų dydį, į juos įtraukdami ir savo patirtus moralinius nuostolius ar įvertindami nepasitenkinimo buvusiu pirmininku mastą ir pan. Būtent tokius reikalavimus ir būna sunkiausiai pagrįsti teisme, kas dažnai ir sąlygoja neigiamų teismo sprendimų priėmimą. Siekiant to išvengti siūlyčiau savininkams visada pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais, kurie padėtų įvertinti padarytos žalos sumą ir galimybes ją prisiteisti.

Tuo pačiu, savininkai turėtų labiau pasitelkti ir ikiteisminio tyrimo institucijas. Esmė tame, kad bendrijos lėšų švaistymas yra labai dažnai lydimas LR Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų, tokių kaip dokumentų klastojimas, sukčiavimas ir pan. Todėl pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl LR BK numatytų nusikalstamų veikų padarymo yra gerokai palengvinama įrodinėjimo našta bei gerokai atpiginamas bylinėjimosi procesas, kadangi visus įrodymų rinkimo, jų vertinimo, tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o nukentėjusiems bendrijos nariams šiuo atveju pakaktų vien apskaičiuoti savo patirtos žalos dydį ir pateikti jį ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Bet kuriuo atveju, ko gero geriausias siūlymas bendrijos nariams, nenorintiems gadinti savo nervų, laiko bei norintiems sutaupyti pinigų, būtų nuolat kontroliuoti savo bendrijų pirmininkus, tokiu būdu apribojant galimybę jiems piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais. Įstatymas numato pakankamai siaurus pirmininkui suteiktus įgaliojimus ir pakankamai daug galimybių pirmininko atliekamiems veiksmams kontroliuoti. Tinkama ir nuolatinė bendrijos valdymo organų kontrolė arba jos nebuvimas yra pagrindinė nuostolių susidarymo priežastis. Bendrijos nariai turėtų atminti tai, kad patys bendrijos nariai, o ne jos pirmininkas, yra namo šeimininkai, todėl ne nariai turėtų paklusti bendrijos pirmininkui, bet visų pirma bendrijos pirmininkas turėtų veikti taip, kad būtų patenkinami namo savininkų interesai.