Beveik pusė lietuvių mestų darbus laimėję milijoną

Beveik pusė lietuvių mestų darbus laimėję milijoną

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (45 proc.), loterijoje laimėję milijoną, nedvejodami paliktų savo dabartines darbovietes. Ir tik 21 proc. tyrime dalyvavusių respondentų teigė, jog savo darbų tikrai nemestų net ir netikėtai praturtėję.

Darbo rinkos specialistė Raimonda Tatarėlytė teigė, jog tokie rezultatai rodo, kad lietuviai darbą dažniausiai renkasi dėl būtinybės gauti atlyginimą, o ne dėl patinkančio darbo pobūdžio.

"Neseniai mūsų atlikta kita apklausa parodė, kad lietuviai dėl gero uždarbio, visų pirma, galėtų susitaikyti su nuobodžiu darbu. Todėl suprantama, kad, jei finansinis motyvas būtų nesvarbus, vietoj esamo darbo jie tiesiog užsiimtų kuo nors kitu", - sakė ji. "Swedbank" asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad iš laimėto milijono galima būtų gyventi ir 20 metų, jei tik tenkintų gyvenimo kokybė su vidutinėmis pajamomis, tačiau praktika rodo, kad loterijose laimėti pinigai tirpsta kur kas greičiau.

"Dažniausiai dideles sumas laimi mažas pajamas gaunantys asmenys, o jų patirtis bei žinios nėra pakankamos tokiai sumai suvaldyti - pavyzdžiui, atidėti ateičiai, kurti savo verslą ar panašiai. Dažnai tai momentinis pagerėjimas, palydimas naujų ir senų draugų, didelių vaišių, naujų automobilių ir lengvo pinigų leidimo", - aiškino finansų ekspertė.

R. Tatarėlytės nuomone, išlaikyti didelius pinigus yra itin sudėtinga, todėl apie pastovias pajamas reikėtų pagalvoti net ir staiga praturtėjus.

"Dažnas pasvajoja, kaip gera būti turtingu, įžymiu ir versliu. O užklupusi netikėta finansinė sėkmė neretai susuka galvas - taip per palyginti trumpą laiką galima iššvaistyti net ir dideles pinigų sumas", - tikino ji.

O. Bložienė taip pat teigė, kad Lietuvoje didžioji dalis gyventojų neturi jokių santaupų juodai dienai, vos keli procentai galėtų išgyventi 6 mėnesius netekę savo pajamų.

"Žmonės nenori taupyti, nes tai yra ilgalaikis procesas, ir čia labai svarbus išsiugdytas įprotis atidėti dalį savo pajamų ateičiai kiekvieną mėnesį. Reikia nepamiršti, jog poreikiai visuomet bus didesni už galimybes, todėl kiekvienas turime išmokti juos suvaldyti ir galvoti ne tik apie šią dieną, bet ir ateitį", - patarė O. Bložienė.

Sidebar placeholder