Traksėdiškiai prašė „Šilokarčemoje“ nerašyti jų pavardžių, nes būdamas girtas J. Grušauskas koneveikia ir nežinia ką gali padaryti. Taip pat teigė dėl vyro elgesio, kurio bute galimai yra blusų, bijo, kad vaikai, žaidžiantys prie pat laukinių jo buto durų, į namus neparsineštų šitų gyvių.
Žmonės sakė skambinę bendruoju pagalbos telefonu 112, ten skambutį nukreipė į „Šilutės būsto“ bendrovę. Atsiliepęs vadybininkas paaiškino, kad tai – ne namo administratoriaus reikalas. Buvo taip pat skambinta į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, iš ten išgirdo atsakymą, kad ši įstaiga dirba tik su gyvuliais. Matyt, apsileidęs, tiksliau – butą apleidęs, vyriškis dar nepanašus į gyvulį...
Telefonu susisiekėme su Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi ir jo pavaduotoju Algirdu Ivanausku. Norėjome pakvieti, kad į Traksėdžius jie vyktų kartu, bet vakar abu buvo užsiėmę kitais darbais ir važiuoti negalėjo. Teko vykti vieniems žurnalistams, be seniūnijos vadovų palydos.
...Duris atidarė garbaus amžiaus pusnuogis vyriškis. Jis pakvietė užeiti į vidų. Gražiai prasidėjęs pokalbis baigėsi jo keiksmais ir grubiu žurnalistų išvarymu lauk.
„Kaip jūs gyvenate?“, - pasidomėjome. Ir išgirdome atsakymą: „Kaip žyds prie vokiečių. Geriau nė būti negali“ (ši ir kitos citatos – įrašas iš diktofono, - red. pastaba), - atsakė J. Grušauskas.
Paaiškinome, jog dėl jo redakcijai skundžiasi kaimynai, nes iš šiukšlių konteinerių viską tempiąs namo. „Ar čia šiukšlės yra? Suprantate, aš skalbiausi... Ar aš ką pavogiau...“.
Dar kartą patikslinome, jog ne dėl to atvažiavome, o kad žmonės skundžiasi, jog iš sandėliu paversto buto sklinda nemalonūs kvapai, sako, kad bute yra blusų, kieme pilna žaidžiančių vaikų ir bijo, jog tų vaikų blusomis neapkrėstų.
„Jau čia propaganda... Kas taip šneka?“, - teisuoliu bandė save įvardyti J. Grušauskas.
74-erių metų vyriškis sakė gaunantis tik pensiją – 700 litų. Paguodėme, kad tai yra nemaža pensija. Pensininkui tokie žodžiai nepatiko ir jis iškart puolė keiktis: „Šūds ta pensija, rupūže, bl.., penkiasdešimt metų atidirbau, gyvate, žalty, nervai sugedo. Aštuonis stažo metus nusuko. Man reikia vaistų, neužtenka nė ant vaistų. Paėsti neužtenka“.
Pasidomėjus, ar bute yra vonia, J. Grušauskas buvo atviras: „Neėdęs buvau, nevalgęs buvau, susitaupiau pinigus – nusipirkau vonią. Vanduo brangus yra, rupūže, bl.., iš lietaus prisipilu į bačką vandens nuo stogo ir nusimaudau nors kada“.
O kodėl jis visas sukandžiotas? Ar tai ne blusų darbas? Į tokį klausimą vyriškis atsakė: „Tai nuo prakaito viskas, rupūže, yra. Reik maudytis, o kaip maudytis – vanduo brangus, viskas brangu, paėst neturėsiu už ką“.
Mums kilo įtarimas, kad tikrai ne nuo prakaito ant jo kojų matosi sukandžiojimai. O jau tada išgirdome, ko nesitikėjome: „Reik maudytis, ar tu supranti? Eik lauk, po velnių, čia, bl.., atėjo komandavoti! Maudytis reik! Eik tu na..ui su savo fotoaparatu! Kai dėsiu, bl.., į tą dėžę! Atsirado, bl.., frajerių komanda!“.
Taip iškeikęs žurnalistus J. Grušauskas užsimojo kumščiu, trenkė žurnalistei per kojas ir išstūmė ją laukan.
Tikimės, kad seniūnas R. Steponkus artimiausiu metu aplankys šį „egzotišką“ kampelį bei imsis kokių nors priemonių. Ir apie tai informuos redakciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą