Darbui su jaunimu – naujas etatas

Dviračio neišrasime

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Adelija Radžienė informavo, kad nuo 2004 m. Savivaldybės planuose yra numatytas atviro jaunimo centro įrengimas, tačiau vis nukeliamas.

2012 metais Europos Sąjungos lėšomis buvo atliktas tyrimas apie jaunimo problematiką rajone. „Išaiškėjo, kad tik 21 proc. jaunimo dalyvauja organizacijų, įvairių klubų veikloje, lanko sporto, muzikos mokyklas ir pan. Visiems likusiems turėtų būti skirtas atviras jaunimo centras. Reikia ir žmogaus, kuris dirbtų su tuo jaunimu, organizuotų įvairius renginius ir pan. Dviračio neišradinėjame, tokia praktika yra daugelyje savivaldybių, yra patvirtinta atvirų jaunimo erdvių koncepcija.

15 savivaldybių jau turi atvirus jaunimo centrus, net Rietave yra toks centras, taip pat 1,5 etato darbui su jaunimu“, – dėstė A. Radžienė. Anot jos, Jaunimo reikalų taryba supranta, kad rajono Savivaldybės finansinės galimybės yra ribotos, tad dabar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos prašo skirti bent salę ir kabinetą darbuotojui Klaipėdos g. 64, Gargžduose. „Jaunuoliams būtų sukurta atitinkama erdvė, čia jie, tikimės, galėtų leisti laisvalaikį iki 20 val., nebereikėtų šlaistytis gatvėmis“, – dalijosi mintimis jaunimo reikalų koordinatorė.

Pritrauktų lėšų

Ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje daliai politikų kilo klausimas, kodėl dirbti su nemotyvuotu jaunimu negalėtų pati A. Radžienė, juk ji yra jaunimo reikalų koordinatorė. „Esu valstybės tarnautoja, man yra deleguota konkreti valstybės funkcija – jaunimo teisių apsauga. Yra nurodomos visos kryptys, kuriomis kasdien dirbu. Atlyginimas mokamas ne iš Savivaldybės biudžeto, bet iš valstybinių lėšų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Rajone yra 11 tūkst. jaunimo (14–29 metų), man daugiausia tenka bendrauti su motyvuotu jaunimu, susibūrusių jaunimo organizacijų atstovais.

Tačiau juk negalime visąlaik dirbti tik su veikliaisiais ir pažangiaisiais, reikia atsigręžti ir į likusius, būtent tam reikalingas naujas etatas, žmogus, kuris koncentruotųsi į mažiau motyvuotą jaunimą“, – vėliau „Bangai“ aiškino A. Radžienė. Anot jos, investuoti į tokią pareigybę verta, nes šis žmogus rengtų įvairiausius projektus, pagal kuriuos bus galima įsigyti jaunimui trūkstamos technikos, pavyzdžiui, plačiaekranių televizorių, stalo žaidimų ir pan. „Kol nėra etato, negalime įsisavinti tokio pobūdžio lėšų pagal įvairias programas“, – tikino A. Radžienė.

Vietoj langų daužymo

Tarybos narys Martynas Pocius ragino politikus pritarti atviros jaunimo erdvės kūrimui. „Žymiai geriau, kad jie turės, kur nueiti. Galbūt susiėję nieko neveiks, o gal pažais, tarkim, stalo žaidimą ir pan. – geriau nei daužys langus. Tokią erdvę reikėtų sukurti ne tik Gargžduose, bet ir Priekulėje“, – siūlė M. Pocius. Jis užsiminė, kad jaunimo problematika domėjosi ir LR Seime: „Gavau daug informacijos, kaip atviri jaunimo centrai išplėtoti Telšių rajone, ten jų yra net penki. Šiuos projektus labai remia ES, tad ir Telšiuose didžioji dalis technikos yra nupirkta už europines lėšas. Jei Gargžduose atsiras etatas žmogui, dirbsiančiam su nemotyvuotu jaunimu, dar suspėsime pretenduoti į 100 tūkst. Lt paramą.“

Tarybos narių balsų dauguma (25 už, 1 susilaikė) buvo priimtas protokolinis sprendimas, kuriuo nuspręsta pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti jaunimo darbuotojo atviram darbui su jaunimu etato įsteigimą Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre ir patalpų atvirai jaunimo erdvei skyrimą.